Konferencijos „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ rezoliucija

2017 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“. Konferenciją organizavo: Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas ir Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmų diskusijų klubas. Konferencijoje dalyvavo: Lietuvos universitetų ir mokslo centrų bei institutų atstovai, LR Seimo nariai, Švietimo ir mokslo ministerijos ir kitų valdymo institucijų atstovai, Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos nariai, žiniasklaidos atstovai.  Konferencijos kuratorius – LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

 

Konferencijos dalyviai skelbia šią rezoliuciją:

 

1. Pritariame siekiams įgyvendinti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės programos nuostatas, kuriomis siekiama atkurti LR Konstitucijoje įtvirtintas piliečių teises įgyti pilnavertį aukštąjį išsimokslinimą, siekti, kad Lietuvos mokslo ir studijų potencialas žymiai efektyviau tarnautų valstybės ūkio stiprinimui ir pilietinės visuomenės gerovei, stiprintų savo tarptautinį konkurencingumą, sugrąžintų mokslo ir studijų institucijų akademinėms bendruomenėms realią savivaldą ir pastovaus demokratiško dialogo su valdymo institucijomis galimybes.

Dabartinė netoleruotina Lietuvos studijų ir mokslo būklė susiklostė pirmiausia dėl nenuoseklios ir prieštaringos valstybės mokslo ir studijų politikos, skatinusios aukštąsias mokyklas nepagrįstai gausinti studijų programas, konkuruoti dėl ,,krepšelių“ kvotų ir dotacijų, užuot plėtojus tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir horizontalius ryšius. Dabartinė aukštojo mokslo vadybos politika, besiremianti globaliu mastu primetamu verslo korporacijų modeliu, yra ydinga ir pavojinga visai valstybės raidai. Labiausiai pastebimas jos rezultatas yra iššvaistytos milijoninės lėšos ir sparčiai auganti jaunimo emigracija.

 

Kai kuriose aukštojo mokslo institucijose pastaraisiais metais išryškėjo itin neigiamos valdymo tendencijos: neskaidrus viešųjų finansų valdymas, šešėlinė veikla, valdymo organų formavimas, pažeidžiant įstatymus, piktnaudžiavimas valdžia, darbuotojų teisių pažeidimai, teisėtų steigėjo nurodymų ignoravimas. Minėti pažeidimai lėmė ir  nemažos dalies mokslininkų, o ypač jaunųjų tyrėjų emigraciją arba atsisakymą tęsti mokslininko karjerą. Netolimoje ateityje tai gali turėti ypatingai neigiamų padarinių visam Lietuvos mokslo potencialui. Siekiant pažangos būtina tobulinti teisės aktus, kad aukštosiose mokyklose būtų laikomasi teisės, etikos ir  skaidraus viešųjų finansų valdymo principų.

 

Konferencija Seime3
Konferencijos dalyviai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių universitetų.

 

2. Konstatuojame, kad informacija apie šiuo metu rengiamą universitetų ir kitų aukštojo mokslo institucijų pertvarką yra fragmentiška, neleidžianti objektyviai spręsti apie šios pertvarkos uždavinius ir metodus. Viešojoje erdvėje skelbiami pertvarkos scenarijai neretai yra gana prieštaringi ir neleidžia susidaryti išsamaus vaizdo apie tai, kaip valdymo institucijų skirtingos grandys supranta aukštojo mokslo potencialo optimizacijos ir konsolidacijos siekius ir kokius konkrečius žingsnius ruošiamasi vykdyti. Akademinei bendruomenei nerimą kelia tai, kaip pertvarkos scenarijai dera su LR Mokslo ir studijų įstatyme reglamentuotomis svarbiausiomis aukštojo mokslo institucijų autonomijos nuostatomis.

 

3. Šį nerimą dar labiau stiprina tai, kad kovo 6 d. sudarytoje aukštojo mokslo institucijų tinklo optimizacijos ir jų išteklių konsolidacijos darbo grupėje, kuriai pavesta parengti universitetų ir kitų aukštojo mokslo institucijų pertvarkos pasiūlymus, dominuoja valdymo institucijų ir verslo struktūrų atstovai, kai tuo tarpu akademinės bendruomenės atstovai, motyvuojant tuo, kad jie neva yra „suinteresuoti asmenys“, šioje grupėje visai neatstovaujami ir neturi galimybių dalyvauti rengiant pertvarkos planus. Toks šios grupės suformavimas akivaizdžiai prieštarauja teisėkūros įstatymui ir kitiems teisės aktams. Aukštojo mokslo tinklo pertvarkos ,,receptai“, siūlantys drastiškai mažinti universitetų skaičių, stambinant aukštąsias mokyklas, kurios neva turėtų tapti labiau konkurencingomis tarptautiniu mastu, yra grįsti neapčiuopiamomis prielaidomis ir fragmentiškais pavyzdžiais. Universitetų stambinimas ir reikalavimas vykdyti universitetuose aukšto lygio mokslinius tyrimus yra sunkiai suderinami tarpusavyje, nes tokius tyrimus gali generuoti tik turinčios moderniausią tyrimų įrangą ir aukšto lygio mokslininkus, anaiptol ne masinės aukštojo mokslo institucijos.

Pastaruoju metu skelbiami kai kurie atsakingų valdymo institucijų atstovų teiginiai apie aukštojo mokslo institucijų ir mokslininkų skaičių bei jų veiklos kokybę nėra pagrįsti objektyvia informacija. Viešojoje erdvėje girdime subjektyvius, o neretai ir klaidinančius visuomenę teiginius apie neva per didelį Lietuvos universitetų skaičių („prabanga turėti 45 universitetus“), apie „18 tūkstančių Lietuvoje dirbančių mokslininkų“, apie tai, kad Lietuva yra tarp tokių valstybių, kuriose „išduodama daugiausiai aukštojo mokslo diplomų, tačiau didelės jų dalies kokybė yra nepatenkinama“ ir pan. Tokius akivaizdžiai klaidinančius teiginius turi atšaukti juos paskleidę asmenys.

 

4. Didžiausia Lietuvos valstybės problema yra jau antrą dešimtmetį besitęsiantis gyventojų skaičiaus mažėjimas, kurį lemia nevaldoma emigracija ir labai mažas gimstamumas. Nors emigraciją labiausiai lemia ekonomikos sąstingis nuo pagrindinių pramonės centrų nutolusiuose regionuose, tačiau prie to prisideda ir valdymo institucijų nesusikalbėjimas su visuomene, nepakankamas dėmesys žmogui, išplitusi korupcija ir neefektyviai veikianti teisėsaugos sistema. Pastaruoju metu gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą pradėjo dar labiau didinti šios rezoliucijos 3-ojoje dalyje akcentuoti viešoje erdvėje skelbiami visuomenę klaidinantys, niekuo nepagrįsti atsakingų valdymo institucijų vadovų teiginiai apie neva nepatenkinamą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų veiklos kokybę. Vis dažniau girdimi siūlymai studijuoti užsienio universitetuose skatina išvykti iš mūsų šalies pačius gabiausius jaunus žmones. Katastrofiškai mažėjant gyventojų skaičiui Vyriausybės veiksmai pirmiausiai turi būti vertinami tuo aspektu, kaip jie prisideda prie emigracijos mažinimo, valstybės ekonominės galios stiprinimo ir jos patrauklumo jaunimui didinimo.

 

Konferencija Seime1
Konferencijos dalyviai ir pranešėjai. Iš kairės: pirmasis antroje eilėje ASU rektorius Antanas Maziliauskas ir LMS tarybos narys Valentas Daniūnas. Pirmoje eilėje: LMS tarybos narys Vygintas Gontis; pranešėjas, teisininkas Aivaras Žilvinskas; pranešėjas, Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas, prof. Leonidas Sakalauskas

 

5. Pačiu aukščiausiu lygiu turi būti skubiai priimtas ir paskelbtas sprendimas dėl regioninių ir specializuotų universitetų (Klaipėdos, Šiaulių, Aleksandro Stulginskio ir kt.) galimybių toliau veikti. Naujoji Lietuvos Vyriausybė jau ne kartą yra pripažinusi būtinybę skatinti atokesnių regionų ekonomiką, pritraukiant investicijas ir kuriant efektyviausiomis technologinėmis inovacijomis pagrįstas darbo vietas. Apie šių universitetų svarbą rengiant plataus profilio specialistus ir būtinybę stiprinti šiuos universitetus Švietimo ir mokslo ministerijai yra išdėstę regionų plėtros tarybų vadovai, miestų ir rajonų merai, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Universitetų svarba regionams buvo akcentuota ir šios konferencijos pranešimuose. Nepaskelbus aiškaus sprendimo dėl šių universitetų vaidmens stiprinimo ir jų tolesnio veikimo, savo sprendimą, deja, labai nuostolingą regionų raidai, priims dabartiniai abiturientai, vadovaudamiesi viešojoje erdvėje suformuota nuomone apie neva nepakankamą studijų lygį bei neaiškias tolesnės jų veiklos perspektyvas: jau ateinantį rudenį nebus ten stojančiųjų, nes abiturientai tikrai nesirinks universitetų, apie kuriuos viešoje erdvėje jau visą pusmetį sakoma, kad jie gali būti uždaryti.

 

6. Tiek sudarant aukštojo mokslo institucijų tinklo optimizacijos ir jų išteklių konsolidacijos grupę, tiek viešojoje erdvėje komentuojant šios grupės dabar sprendžiamus uždavinius išryškėjo, kad jos veikloje bandoma vadovautis išankstine, nieko bendro su tikrove neturinčia nuostata, neva mūsų valstybės aukštojo mokslo sistemai skirtos lėšos yra per didelės, naudojamos neracionaliai ir neefektyviai, todėl šiai grupei pavesta surasti, kaip „su mažiau padaryti daugiau“. Iš tikrųjų išsami aukštojo mokslo finansavimo rodiklių analizė liudija apie pastaraisiais dešimtmečiais aukštojo mokslo sistemai padarytą didžiulę žalą, primetant akademinei bendruomenei jokiais kriterijais nepagrįstas reformas, nesiskaitant su šios bendruomenės išdėstytais argumentais, o neretai net atvirai šią bendruomenę ignoruojant. Ryškiausi pavyzdžiai: studentų „krepšelių“ sistema ir pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos.

 

Konferencija Seime11
Iš kairės: VU prof. Leonidas Sakalauskas, LR Seimo narys, dr. Kęstutis Mažeika, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis, LMS tarybos vicepirmininkė, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr.Milena Medineckienė. Lietuvos aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimo pirmininkė dr. Asta Lapinskienė.

 

Mokslo ir studijų sistemos pažanga neįmanoma be mokslinių tyrimų plėtros aukštosiose mokyklose, mokslo centruose ir mokslo institutuose. Biudžetinio finansavimo moksliniams tyrimams mažėjimas atvedė prie buvusių produktyvių mokslo krypčių bei žinomų akademinių mokyklų, būtinų valstybės ūkiui ir kultūrai, sunykimo. Nebegalima taikstytis su net minimalaus pragyvenimo lygio neužtikrinančiais tyrėjų ir dėstytojų atlyginimais, metų metais taikomomis laikinojo įdarbinimo, pavyzdžiui, vieneriems mokslo metams formomis, finansavimo stabdymu atskiroms mokslo šakoms ir programoms universitetuose bei valstybiniuose mokslo institutuose. Be žmogiškųjų išteklių jokie pozityvūs pokyčiai yra neįmanomi, todėl pertvarkos veiksmų programoje būtina numatyti ilgalaikį atlyginimų augimą bei subalansuotas investicijas į tyrėjų ir dėstytojų darbo vietas. „Krepšelinę“ universitetų finansavimo sistemą reikia nedelsiant keisti sutartimis su universitetais.

Universitetų autonomija – viena iš pagrindinių aukštojo mokslo sistemos vertybių, jos kokybės ir tarptautinės reputacijos garantas. Aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija turi būti savanoriška ir negali būti vykdoma atskirų studijų krypčių sąskaita. Švietimo ir mokslo ministerija turėtų artimiausiu metu inicijuoti aktyvų dialogą su universitetais dėl akademinės bendruomenės pateiktų pasiūlymų vertinimo ir racionalių konsolidacijos krypčių išryškinimo.

 

7. Remiantis tuo, kas išdėstyta rezoliucijos 2–6 punktuose, tikslinga, kad kovo 6 d. sudarytos darbo grupės pasiūlymai, prieš juos skelbiant, būtų aptarti su Lietuvos mokslininkų sąjungos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovais. Čia paminėtų visuomeninių organizacijų atstovai įsipareigoja parengti šios konferencijos pranešimuose išdėstytos informacijos apžvalgą ir ją pateikti darbo grupei, rengiančiai aukštojo mokslo pertvarkos pasiūlymus bei Švietimo ir mokslo ministerijai ir kitoms suinteresuotoms valdžios institucijoms.

 

8. Nepakankamas valdymo institucijų dėmesys mokslo raidai lėmė ryškų akademinės bendruomenės visuomeninio aktyvumo mažėjimą, nebetikėjimą pozityvių pokyčių galimybe. Todėl konferencijos dalyviai pritaria Lietuvos mokslininkų sąjungos pasiūlymui  artimiausiu metu sušaukti visuotinį Lietuvos mokslininkų suvažiavimą, kuriame būtų aptartos priemonės, leidžiančios sugrąžinti akademinės bendruomenės įtaką valstybės strateginiam valdymui.

 

Išsilavinusios pilietinės visuomenės ugdymas, įsisavinant socialinių ir humanitarinių mokslų pagrindus, suvokiant tautinę kultūrą pasaulio kultūros raidos kontekste, asmeninės atsakomybės už valstybės ir tautos ateitį įsisąmoninimas yra vieni iš svarbiausių universitetinio ugdymo uždavinių.

 

Rezoliuciją parengė konferencijoje išrinkta redakcinė komisija

Dalyvių vardu pasirašo: Prof. dr. Jonas Jasaitis,  Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas
Doc. dr. Asta Lapinskienė, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.