Pabaiga. Pradžia – Nr. 8
Kitoje dr. Mildos knygoje „Lietuviai gydytojai šešiuose kontinentuose“ (Lithuanian Physicians across Six Continents) (1996) randame tokius žodžius: „Ši knyga skirta Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos 30-ties metų (1963–1993) veiklos sukakčiai paminėti. Tai – dokumentinė knyga. Joje aprašyti lietuviai gydytojai, gyvenę ir dirbę šešiuose kontinentuose. Pateikiamos ne tik jų biografijos, įsikūrimo sąlygos ir veikla, bet ir kiekvienos valstybės geografinė padėtis, gyventojų skaičius, valstybinė santvarka, sveikatos apsaugos sistema ir medicinos studijos.
Praktikuojančių gydytojų pavardės rašomos taip, kaip jos buvo vartojamos dokumentuose. Universitetų, draugijų, įstaigų ir vietovardžių pavadinimai rašomi originalo kalba. Knygoje minimi tik tie gydytojai, kurie atsiuntė savo biografijas, ir tie, apie kuriuos pasisekė rasti žinių lietuviškoje spaudoje. <…> Man padėjo nemažai bendradarbių <…> ir tie, kurie atsiuntė savo prisiminimus, nuotraukas ir t. t.“
Ne mažiau reikšminga knyga – straipsnių rinkinys „Iš Lietuvos sveikatos apsaugos istorijos“ (1992). „Ši M. Budrienės knyga yra nemažas indėlis į negausią Lietuvos medicinos istorijos literatūrą, kurioje populiariai ir sklandžiai aprašyti ir išnagrinėti aktualūs Lietuvos medicinos istorijos klausimai“, – rašė doc. Almantas Bagdonavičius recenzijoje, pateiktoje Vilniaus medicinos istorijos almanache (1997).
Paskutinė dr. Mildos Budrienės knyga „Lietuviai gydytojai ir mokslininkai“ (2002) buvo parengta ir išleista, autorei jau sunkiai matant, talkinant patiems artimiausiems žmonėms, padedant Lituanistikos tyrimų ir studijų centro (Čikaga) vadovui prof. dr. Jonui Račkauskui.
Be minėtų knygų, straipsnių lietuviškuose medicinos ir užsienio žurnaluose, dr. Milda Budrienė sveikatos ir medicinos istorijos temomis rašė ir spausdinosi kituose JAV leidžiamuose laikraščiuose ir žurnaluose: „Draugas“, „Aidai“, „Dirva“, „Lituanus“, Lenkijos lietuvių leidinyje „Aušra“ ir kt.
Po vyro mirties dr. Milda Budrienė rūpinosi ir Lietuvių fotoarchyvo likimu. 1988 m., pritarus dr. Jonui Račkauskui, ji įsteigė Lietuvių medicinos muziejų. Šio muziejaus eksponatai – dr. Mildos ir Stasio Budrių namuose kaupta įvairiausia istorinė medžiaga. Lietuvių gydytojų biuletenio penkmečio proga dr. M. Budrienės iniciatyva buvo surengta paroda „Lietuvių gydytojų raštai ir medicinos leidiniai“, išleistas jos katalogas. 1988 m. žurnale „Medicina“ (1988, Nr. 2, p. 2.) randame išspausdintą kreipimąsi: „Gydytojai, turintys senų ir senoviškų instrumentų, gyduolių, nuotraukų, nenumeskite į sąšlavų dėžes, bet atsiųskite į Lietuvių medicinos muziejų.“
Apie muziejaus eksponatus M. Budrienė rašė: „LMM biblioteka yra nedidelė, bet turime knygų, išleistų JAV, Vokietijoje, Argentinoje, Italijoje, nepriklausomoje, sovietinėje ir šių dienų Lietuvoje. Yra keletas knygų, parašytų senosios emigracijos lietuvių gydytojų. Jie rašė ir leido knygas, norėdami apšviesti savo tautiečius. Rašė daugiausia medicinos temomis, tačiau gvildeno ir socialinius, ekonominius bei politinius klausimus. Geriausiai žinomi ir daugiausia parašę yra daktarai: A. Greičiūnas, A. Gussen, A. Karalius, J. Kuskiaučius-Kaskaitis, A. Margeris, F. Matulaitis, A. Montvidas, A. Petrika ir kt. Po vieną kitą knygą yra parašę: J. Baltrušaitienė, S. Biežis, D. Pilka, A. Račkus, J. Stanislovaitis, M. Stupniecki ir J. Šliūpas <…>.
Karo metu ar po karo, gyvenę Vokietijoje, Austrijoje ar kituose Europos kraštuose ir DP stovyklose, neturėjo galimybės, o gal ir noro rašyti. Iš tų laikų yra užsilikę vienas dr. K. Griniaus atsiminimų tomas ir dr. J. Meškausko „Elektrokardiografijos pagrindai“ (Medicina, 1992, Nr. 1, p. 23). Daugiau apie Lietuvių medicinos muziejų galima sužinoti, skaitant internete pateiktą medžiagą.
Už ilgametį darbą organizuojant, redaguojant ir leidžiant „Lietuvių gydytojų biuletenį“ ir veiklą Lietuvių gydytojų sąjungose PLGS ir ALGS centro valdybos nutarimu dr. Mildai Budrienei buvo įteikta atminimo dovanėlė – žymuo, liudijantis, kad dr. Mildai Budrienei suteiktas Sąjungos garbės narės vardas (Medicina, 1971, Nr. 2). 1998 m. dr. Mildai Budrienei suteiktas Lietuvos gydytojų sąjungos Garbės narės vardas.
„Lietuviai gydytojai ir mokslininkai“ (2002)
Dr. Milda Budrienė mirė 2008 m. balandžio 29 d. Sarasotoje, Floridoje. Palaidota Čikagos kapinėse. Apie ją Vilniuje 2003 m. išleista Jūratės Tamulaitienės parengta nedidelės apimties knygelė „Darbštumo ir valios harmonija. Apie lietuvių medicinos istorijos tyrinėtoją Mildą Budrienę (Budrys)“ ir „Books by Milda Budrys“ (Chicago, 2002), kurią parengė Skirmantė Miglinas ir Danutė Petrulis. Ar dr. Mildos Budrienės indėlis į lietuviškosios medicinos istoriografiją atskleistas ir tinkamai įvertintas, sunku atsakyti. Kiekviena jos parengta knyga ir išspausdintas straipsnis yra neišsenkamas informacijos šaltinis apie lietuvius gydytojus ir jų veiklą šešiuose žemynuose.
Autorė yra Lietuvos medicinos bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja
Milda ir Stasys Budriai