Ekslibrisai gydytojams. (2017). [Liutauras Labanauskas, Aistė Sivakovaitė, Regina Vaišvilienė]. – Vilnius, 390 p.
Gegužės mėnesį vykusio Lietuvos gydytojų sąjungos XV – ojo suvažiavimo dalyviai sulaukė gražios dovanos – ką tik pasirodžiusio naujo padėkos gydytojams ženklų albumo „Ekslibrisai gydytojams“. Šis leidinys atspindi gydytojo kasdienio darbo įvertinimą, jo santykį su pacientais.
Pirmojoje, 2012 metais išleistoje Lietuvos gydytojų sąjungos knygoje „Atminties ženklai gydytojams“ surinktas visuomenės pagarbos ir gydytojų darbo įamžinimas, žinios apie nusipelniusių Lietuvos gydytojų vardu pavadintas gatves, institucijas, ambulatorijas, memorialines atminimo lentas, paminklinius akmenis, skulptūras, biustus, antkapinius paminklus.
Naujausioje knygoje atrinkta 132 autorių 384 ekslibrisai iš Lietuvos medicinos bibliotekos kolekcijos, taip pat keletas – iš dailininkų ir gydytojų kolekcijų. Daugiausia ekslibrisų pateikė grafikė Aušra Čapskytė (į leidinį įtraukti 27 darbai), daug darbų gydytojams yra paskyrę Kęstutis Gvalda, Klemensas Kupriūnas, Povilas Šiaučiūnas, Valerijonas Vytautas Jucys. Trijų darbų autorių nustatyti nepavyko.
Seniausi ekslibrisai litografijos rinkinyje – Irenos Žemaitytės-Geniušienės sukurti 1958 metais gydytojai Rytei Vailionytei-Vilimienei ir gydytojai ftiziatrei Vilijai Melngailytei, Laimos Bronislavos Pučkoriūtės linoraižinys gydytojai akušerei – ginekologei Alinai Elenai Čekanauskaitei – Šaulauskienei (1962 m.), Kosto Dockaus – gydytojui terapeutui Liubomirui Laucevičiui, Vaclovo Kosciuškos – gydytojui kardiologui Zigmui Januškevičiui (1963 m.), Jono Liolio medžio raižinys gydytojui Staisiui Ruibiui (1964 m.), Janinos Lili Paškauskaitės linoraižinys gydytojui otorinolaringologui Pranui Pakonaičiui (1968 m.). Rinkinyje nemažai ir jaunųjų menininkų darbų. Tai Mildos Dainovskytės – Cemachui Šabadui, Godos Žmuidaitės – prof. Liutaurui Labanauskui ir kt., Vidmanto Žumbio – Vaclovui Intui, Ramūnui Unikui ir kitų dailininkų sukurti ekslibrisai.
Grafikas prof. Rimvydas Kepežinskas rašo: „Ateityje po mūsų ekslibrisai, šie mažyčiai knygos ženklai, saugos mūsų vardą, nešdami atminties naštą, it vaikai, kartu su knygomis pasklidę po pasaulį. […] Leidinyje aptariamas grafikos žanras nėra neutrali knygos žymėjimo priemonė. Tai asmeniškas ir neretai jaukus langas į pasaulį, kuriame susitinka mažosios grafikos ir medicinos meno pastangos, ne beasmenės, beveidės, bet atstovaujančios konkrečiam medikui ir konkrečiam menininkui. Kitaip tariant, šiame pasaulyje vienas kitam spaudžią ranką konkretūs žmonės, grafikos ir medicinos meno atstovai, konkretūs vardai, paremiantys vienas kitą atminties saugojimo pastangoje. Čia nėra beveidžių politinių ar socialinių procesų istorijos – visada tai mikroistorija, konkretaus žmogaus, konkrečios profesijos atstovo istorija, regima konkretaus grafiko akimis. Ekslibrisas, šis mažytis grafikos ženklas, knygose turi didesnę galią nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – jis prijaukina pasaulį, susaisto su mumis abipuse globos ir atpažinimo pastanga“.
Leidinyje išsamiai apžvelgta knygų žymėjimo ženklo – ekslibriso istorija. XV a. išradus knygų spausdinimą ir kuriantis privačioms turtingųjų bibliotekoms prasidėjo ir ekslibriso (knygos nuosavybės ženklo – lapelio, klijuojamo viršelio vidinėje pusėje arba priešlapyje) istorija. Ekslibrisai medikams pradėti kurti XVI a. pradžioje. Straipsnio autorė Regina Vaišvilienė nurodo, kad pirmąjį ekslibrisą gydytojui sukūrė Lukas Kranachas (Luc Cranach) „Exlibris des Dr.Dietrich Block“ (1509 m.).
Suklestėjęs renesanso laikotarpiu ekslibrisas išpopuliarėjo ir XIX a. tapo kolekcionavimo objektu. Ekslibrisus bando kurti ir medikai. Pasaulyje žinoma atvejų, kai medikai kuria ekslibrisus ne tik sau, bet ir draugams, pažįstamiems. Prancūzų gydytojas, medicinos istorikas dr. Teodoras Veteris (Theodore Vetter) sukūrė daugiau kaip 200 eklibrisų. JAV vaikų gydytojas, medicinos istorijos tyrinėtojas, medicinos ekslibrisų kolekcionierius Samuel X. Radbill išleido knygą apie ekslibrisą „Bibliography of medical ex libris literature“ (1951 m.).
Apie lietuvių ekslibriso istoriją rasta nemažai literatūros šaltinių. Tai – Pauliaus Galaunės publikacijos laikraštyje „Tauta ir žodis“ (1926 m., Nr. 4), vėliau atspausdinta atskira knygele „Ex-librisas Lietuvoje“, Viktoro Cimkausko „Naujasis lietuviškas knygos ženklas“ XXVII knygos mėgėjų metraštyje (1937 m., Kn. 2), Vinco Kisarausko monografija „Lietuvos knygos ženklai 1518 – 1918“ (1984 m.) ir „Lietuvių ekslibrisas“ (1991 m.), biomedicinos mokslų daktaro Vitolio E. Vengrio knyga „Lithuanian bookplates. Lietuvių ekslibrisai“ (Čikaga, 1980 m.), Ievos Pleikienės disertacija „Lietuvos mažoji grafika. Meninės komunikacijos paštu formos (1960 – 1990)“ (2005 m.).
„Eklibrisas arba knygos ženklas – knygos priklausomybės žymuo šiandien užima įdomią vietą erdvėje, kurioje susiduria bibliofilijos ir vaizduojamojo meno interesai. Praeityje egzistavęs įvairiais pavidalais, pradedant heraldinėmis kompozicijomis, baigiant užkeikimais, jis turėjo konkrečią utilitarinę paskirtį: informuoti apie knygos savininką, sergėti ją nuo ilgapirščių ir pan., t. y. išsaugoti knygą jos turėtojui“, – rašo menotyrininkė I.Pleikienė straipsnyje „Šiuolaikinis ekslibrisas – lietuvių dailės langas į pasaulį“ (XXVII knygos mėgėjų metraštis. 2004 m., T. 3). Apie lietuvišką medicinos ekslibrisą yra publikacijų ir užsienio spaudoje. Žurnale „Journal of EAHIL“ (2015, vol. 11, no. 1) atspausdintas Reginos Vaišvilienės ir Viktorijos Daniliauskaitės straipsnis „Medical bookplate collection in Lithuanian Library of medicine“.
Šioje nnygoje R. Vaišvilienė pristato Lietuvos medicinos bibliotekos ekslibrisų kolekciją. Biblioteka yra sukaupusi daugiau kaip 600 ekslibrisų, skirtų gydytojams, medicinos seserims, gydymo įstaigoms ir medicinos draugijoms. Daugiausia ekslibrisų sukurta tradicinėmis technikomis, tačiau yra koliažų, nemažai kompiuterine technika atliktų darbų. Pirmąjį ekslibrisą Lietuvos medicinos bibliotekai 1984 metais sukūrė grafikė Viktorija Daniliauskaitė. Pagal šį ekslibrisą pagamintas metalinis ženklelis.
1994 m. bibliotekos penkiadešimtmečio proga buvo surengta pirmoji tarptautinė ekslibrisų paroda – konkursas „Lietuvos medicia“. Į organizatorių kvietimą atsiliepė 39 autoriai iš 16 šalių, pateikta 112 darbų. Išleistas parodos katalogas „Lietuvos medicina“. Lietuvos medicinos bibliotekai sukurta 17 ekslibrisų. Konkurso nugalėtoja tapo Aušra Čapskytė. 1995 m. biblioteka kartu su Lietuvos ekslibrisininku klubu surengė tarptautinę ekslibrisų parodą – konkursą, skirtą lietuviško ekslibriso gerbėjui italų vaikų gydytojui Enzo Pellai.
2004 m. bibliotekoje vyko Lietuvos autorių medicinos ekslibrisų paroda. Dalyvavo 59 autoriai, kurie pristatė apie 300 darbų. Parengtas ir išleistas parodos katalogas. 2014 m. Lietuvos medicinos bibliotekos septyniasdešimtmečio proga vėl surengta paroda, į kurią įtraukti ir jaunieji menininkai. Parodoje dalyvavo 34 žinomi Lietuvos menininkai ir 15 Vilniaus dailės akademijos (VDA) Grafikos katedros studentų. Pateikta 230 darbų, iš kurių 37 jaunųjų menininkų. Parodos katalogo dizainą kūrė VDA studentas Vilmantas Žumbys.
Su parodų dalyviais užsimezgė draugiški ryšiai ir bendradarbiavimas. Grafikas Valerijonas Vytautas Jucys bibliotekai padovanojo dalį savo ekslibrisų kolekcijos, kurią sudaro 60 medicinos ekslibrisų, sukurtų 30 Lietuvos dailininkų. Bibliotekos kolekcijoje yra vieno iš ekslibrisų pradininko Lietuvoje, dailininko grafiko Gerardo Bagdonavičiaus darbų, skirtų gydytojams Laisvūnei Petkevičienei ir jos vyrui Stasiui Petkevičiui, kopijos. Lietuviškų ekslibrisų randama ir bibliotekos fonduose saugomose knygose. Tai Gražinos Didelytės sukurtas ekslibrisas gydytojui Vladui Šimkūnui ir kt.
Leidėjai tikisi, kad šis albumas bus puiki dovana medikų bendruomenei. „Noras padėkoti gydytojui yra natūralus, jis buvo, yra ir bus. Padėka randa gausybę formų, net ir tokių, kurios nepaiso teisinių ar kitų kategorijų. Šiuo atveju padėka virto menu“, – knygos „Ekslibrisai gydytojams“ pratarmėje rašo LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.
Janina Valančiūtė
Autorė yra Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotoja, „Mokslo Lietuvos“ redakcinės kolegijos narė
