Šviesos diodų (LED) lempučių apšvietimas yra efektyvesnis ir ekonomiškesnis, nes joms reikia daug mažiau energijos tokiam pačiam šviesos srautui sukurti, tačiau tai lemia ir tai, kad žmonės ima naudoti ir daug daugiau tokių šviestuvų.
Tačiau LED šviestuvai ne tik lemia didelius teigiamus pokyčius – jų greitas populiarėjimas lemia ir šviesos taršos pasaulyje didėjimą, o tai turi didelių padarinių žmonių ir gyvūnų sveikatai, teigia mokslininkai neseniai žurnale „Science Advances“ paskelbtame straipsnyje „Dirbtinai apšvieti Žemės plotai vis didėja, taip pat auga ir nakties šviesumas“ (Artificially lit surface of Earth at night increasing in radiance and extent).
Tyrimas grindžiamas iš Žemės palydovo gautų duomenų analize, o ji parodė, kad nuo 2012 iki 2016 metų naktys Žemėje tampa vis šviesesnės ir šiuo laikotarpiu dirbtinai apšviesti plotai didėjo 2,2 procentų per metus.
Ekspertų teigimu, tai auganti problema, nes naktinis apšvietimas gali sutrikdyti žmonių miego ciklus ir vidinius laikrodžius bei padidinti vėžio, diabeto ir depresijos riziką.
Kalbant apie gyvūnus, šie naktiniai žiburiai gali pritraukti vabzdžius ar sutrikdyti migruojančių paukščių ar kitų gyvūnų navigaciją.
Vieno iš tyrimo autorių, Vokiečių mokslų centro „Geosciences“ mokslininko Kriso Kybos (Chris Kyba) teigimu, ‚problema yra ne patys šviesos diodai, kurie yra efektyvesni, nes jiems reikia daug mažiau elektros energijos, kad užtikrintų tokį patį šviesos kiekį, bet tai, kad žmonės įrengia vis daugiau šviesos šaltinių. Mes apšviečiame vis naujus objektus, pavyzdžiui, dviračių taką parke ar greitkelius tarp miestų, nors anksčiau tos vietos nebuvo apšviestos. Ir todėl visi šie nauji šviesos naudojimo būdai iš dalies atsveria energijos sutaupymą“.

Kalgaris, Kanada. Nuotrauka daryta iš Tarptautinės kosminės stoties 2010 metų gruodžio 23 d. Gyvenamieji plotai dažniausiai apšviesti geltonos spalvos natrio lempomis.
Ekspertai vadina tai priešingo efekto reakcija, tai galima stebėti ir kitose srityse, pavyzdžiui, didėjant automobilių su vidaus degimo varikliais efektyvumui: įsigijus automobilį, kuris naudoja mažiau degalų, neretai juo imama važinėti daugiau, arba, įvertinus atpigusią kelionių į darbą kainą, nusprendžiama keltis gyventi toliau nuo miesto centro.
Tyrimas buvo grindžiamas duomenimis, gautais iš pirmojo pasaulyje radiometro, sukurto specialiai iš kosmoso stebėti naktinį Žemės apšviestumą matomojoje ir infraraudonojoje spektro dalyse, sumontuoto dirbtiniame palydove, veikiančiame nuo 2011 metų.
Buvo analizuojami tik spalio mėnesių duomenys, siekiant išvengti pokyčių, lemtų sezoniškumo.
Pasirodė, kad išskyrus keletą išimčių, tokių kaip Sirija ar Jemenas, naktinis apšvietimas didėjo visoje Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje.
Kai kurios ryškiausios pasaulio zonos, kaip Italija, Nyderlandai, Ispanija ar JAV, išliko palyginti stabilios.

Kalgaris, Kanada. Nuotrauka daryta iš Tarptautinės kosminės stoties 2015 metų lapkričio mėnesio 27 dieną. Matyti, kad daugelis sričių miesto pakraščiuose dabar yra apšviestos, lyginant su 2010 metų nuotrauka, ir daug rajonų pradėjo naudoti ne natrio lempas, o baltos šviesos LED šviestuvus.
Mokslininkai taip pat perspėjo, kad šiuos duomenis reikėtų laikyti minimaliais, nes palydovo radiometras negali fiksuoti mėlynos spalvos šviesos bangų, kurias spinduliuoja daugelis LED šviestuvų.
„Galime su dideliu pasitikėjimu sakyti, kad gauti duomenys atskleidžia gana kritišką problemą – kad naktinio apšvietimo ryškumas padidėjo tiek, kad tai jau neabejotinai neigiamai veikia žmones,“, teigia tyrimo autoriai. „Daugelis žmonių naudoja šviesą ir naktį, nebeatsižvelgdami į išlaidas, nors dažnai tai visai nebūtina“.
Perteklinė nakties šviesa ne tik kenkia natūralioms gyvūnų buveinėms ir apsunkina jų orientaciją, įskaitant ir pagal žvaigždes, kurios tampa vis mažiau matomos, bet taip pat lemia ir didelius nuostolius – dėl neigiamo poveikio laukinei gamtai, sveikatai, taip pat ir dėl išeikvotos energijos.

2010 ir 2015 metų naktinio Kalgario nuotraukų palyginimas – daugelis priemiesčio rajonų yra apšviesti, ir šviesa yra vis baltesnė, įsigalint LED šviestuvams.
Autorių teigimu, šios išvados nėra didelė staigmena, žmonėms, žinantiems ir nagrinėjantiems šią problemą. Tačiau 2,2 procentų naktį apšviestų plotų augimas per metus yra didelis ir pavojingas.
Šios problemos sprendimai nebūtų labai sudėtingi – tai naktiniam apšvietimui naudoti mažesnio intensyvumo šviestuvus (o nemažai jų gali pasirodyti ir visai nereikalingi), išjungti juos ten, kur nebėra žmonių ar įjungti tik kai važiuoja transporto priemonės ar eina žmonės, taip pat naudoti geltonos šviesos LED, o ne mėlynų arba violetinių atspalvių, nes šio diapazono šviesa labiausiai kenkia gyvūnams ir žmonėms.

Naktinio dirbtinio Žemės paviršių apšvietimo pokyčiai
Daugiau:
Mokslininkai Lietuvoje ieško būdų efektyvesnėms LED lemputėms kurti
Fotobiologiškai draugiškas konversijos fosfore šviestukas
Šiltnamiai, vienu metu auginantys derlių ir generuojantys elektros energiją
Manipuliacija apšvietimu: ką daryti, kad biologinis laikrodis neužmigdytų žiemos miegu?
Kaip apsaugoti akis ir aplinką: organiniai šviesos diodai į rinką veržiasi ir Kauno mokslininkų dėka
Ateities miestai: kaip vairuosime, judėsime ir gyvensime 2030 m.?
