Astronomų komanda iš Merilendo, Havajų, Izraelio ir Prancūzijos sukūrė išsamiausią 1400 galaktikų, esančių Paukščių tako kaimynystėje, orbitų žemėlapį, kuriame matyti, kaip Visatoje judėjo galaktikos nuo pat jų susiformavimo. Žemėlapis apima galaktikas, nutolusias nuo Paukščių tako iki 100 milijonų šviesmečių.
Galaktikų orbitos vietiniame superklasteryje. Mūsų Paukščių tako galaktika (pažymėta MW, geltona) ir jos artimiausia kaimynė – Andromedos galaktika (M31, raudona) dalyvauja milžiniškame galaktikų sraute, judėdamos tolyn nuo regiono, vadinamo Vietine tuštuma, kur labai mažai galaktikų, link Mergelės klasterio, pažymėto purpurinės spalvos apskritimu. Daugelis galaktikų, esančių tarp Paukščių tako ir Mergelės klasterio, galų gale pateks į šį klasterį, bet mūsiškis Paukščių takas yra šiek tiek toliau už pagavimo zonos ribos.
Iliustr.: R. Brent Tully
Astronomai atkūrė galaktikų judėjimą nuo pat jų susiformavimo prieš 13 milijardų metų iki pat šios dienos.
Pasirodė, kad pagrindinis gravitacinis atraktorius šioje Visatos srityje yra Mergelės klasteris, nutolęs 50 milijonų šviesmečių nuo mūsų, ir kurio masė 600 trilijonų kartų viršija Saulės masę. Virš tūkstančio galaktikų jau pakliuvo į Mergelės klasterį, o ateityje į jį pateks ir visos galaktikos, kurios šiuo metu yra iki 40 milijonų šviesmečių atstumu nuo jo.
Mūsiškė Paukščių tako galaktika yra kiek toliau, todėl į šį klasterį neturėtų pakliūti, tačiau Paukščių tako ir Andromedos galaktikos, kurių kiekvienos masė – daugiau nei 2 trilijonai Saulės masių, artėja viena prie kitos ir maždaug po 5 milijardų metų susilies.
„Pirmą kartą mes ne tik vizualizuojame detalią mūsų vietinio galaktikų superklasterio struktūrą, bet ir parodome, kaip ši struktūra vystėsi Visatos istorijoje. Tai kiek panašu į Žemės tektoninių plokščių judėjimo tyrimus“, – sakė šio darbo bendraautorius Brentas Tulis (Brent Tully) iš Havajų universiteto astronomijos instituto.
Tačiau šie srautai ir galaktikų susiliejimai yra tik maža daug didesnio paveikslo dalis. Žemėlapio aprėptoje Visatos dalyje matyti du vyraujantys srautai: visos galaktikos viename regiono pusrutulyje – įskaitant mūsų Paukščių taką – grupuojasi į vieną plokštumą, ir kiekviena galaktika, tarsi lapas, plaukiantis upe, juda link gravitacinių atraktorių, esančių toli Visatoje.
Edward J. Shaya et al. Action Dynamics of the Local Supercluster, The Astrophysical Journal (2017). DOI: 10.3847/1538-4357/aa9525
Daugiau:
Visatoje yra dešimt kartų daugiau galaktikų, nei buvo manoma anksčiau
Dirbtinis intelektas gali analizuoti gravitacinius lęšius 10 milijonų kartų greičiau, nei iki šiol
Naujas teleskopas žada mėgėjiškos astronomijos revoliuciją
Kosminei „Voyager“ misijai – 40 metų
Ar mus kas nors stebi? Stebėtojai iš dešimčių kitų pasaulių galėtų aptikti Žemę.