„Blockchain“ technologija viešojoje erdvėje vadinama „naujos technologijų eros aušra“, jos sukeltas perversmas lyginamas su interneto atsiradimu.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys su tokiu teiginiu sutinka tik iš dalies. Jo teigimu, „blockchain“ technologija, žvelgiant iš informacinių technologijų perspektyvos, yra gana paprasta, tačiau ji turėtų sukelti ryškius pokyčius socialinėje srityje.
„Paminėjus autonominį automobilį, mes suprantame, kad tai išties nauja technologija. Tačiau kokia „nauja technologija“ savo laiku buvo „Facebook“? Kaip ir socialiniai tinklai, „blockchain“ šiuo atveju yra labiau „minkštoji“ socialinė technologija, kuri keičia mūsų mąstymą ir priverčia elgtis kitaip. „Blockchain“ leidžia pagalvoti apie visiškai kitokį, necentralizuotą valdymo būdą. Kol kas dar sunku įsivaizduoti, kad teisiniuose sandoriuose gali nelikti notaro, o finansiniuose – banko. Daugelis veiklų su „blockchain“ technologija gali būti organizuojamos kitaip, lyginant su dabar vykstančiais procesais“, – atkreipia dėmesį VGTU prorektorius.
Kas yra „blockchain“ technologija?
Anot A. Čenio, norint perprasti „blockchain“ technologiją, pirmiausia reikia suprasti, kaip veikia „maišos (sumaišymo) funkcija“ (angl. hash function). Tai yra bet kokio elektroninio dokumento „piršto atspaudas“. Toks palyginimas tinka dėl to, kad elektroniniam dokumentui apskaičiavus maišos funkciją, po to, kai žinoma jos vertė, negalima nieko pakeisti tame dokumente, nes maišos funkcija pasikeis iš esmės. Taip pat negalima rasti kito dokumento, kuris turėtų tokią pačią maišos funkcijos vertę. Tad kaip piršto atspaudas identifikuoja žmogų, taip maišos funkcija identifikuoja dokumentą“, – aiškina VGTU prorektorius. Pasak jo, tai yra esminis atradimas, kuriuo remiasi visa nauja technologija, t. y. „blockchain“ technologija leidžia sudaryti sistemą, kurioje yra daug įrašų, kurių negalima pakeisti.
Kokią įtaką tai daro mums įprastiems procesams? „Dabar, kai norime išsaugoti visus procesų įrašus, mes einame pas ką nors, kuo pasitikime, – į banką, pas notarą ir pan., t. y. renkamės trečiąją šalį. Ji yra atsakinga už informacijos saugojimą, įrašų laikymą. Mes tikime, kad niekas negali pakeisti turimų įrašų vien tik todėl, kad mes jais pasitikime“, – sako A. Čenys. Nors, pasak jo, galimybė pakeisti įrašus egzistuoja, tačiau veikia tam tikros visuomeninės ir teisės normos, priemonės, kurios gali užtikrinti, kad notaras, bankas ar kt. elgtųsi sąžiningai.
Lietuviai jungiasi į tarptautinį „blockchain“ projektą
A. Čenys neabejoja – ši nauja technologija atveria neaprėpiamų galimybių, kurių didžiosios dalies dar net nesame sugalvoję. VGTU siekia įtraukti „blockchain“ technologijas į mokymo procesą ir tyrimų lauką, todėl universitetas, kaip ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija, pasirašė sutartį dėl įsitraukimo į Linux Foundation projektą „Hyperledger“, kuriuo siekiama išvystyti sprendimus, pagrįstus „blockchain“ technologija. „Hyperledger“ priklauso beveik 200 organizacijų iš viso pasaulio – finansų, bankininkystės, daiktų interneto, gamybos ir technologijų sričių lyderiai.
„Nuolat augantis „Hyperledger“ narių skaičius viršija mūsų lūkesčius, – sako „Hyperledger“ vykdomasis direktorius Brian Behlendorf. – 2018 metai atrodo daug žadantys „blockchain“ technologijos taikymui gamyboje. Tai yra dalis netrukus įvyksiančių permainų, kurios iš pagrindų pakeis verslo ir visuomenės veiklos procesus.“
Technologijos, kuriose vietą ras ir socialinių mokslų tyrėjai
Sutartyje su „Hyperledger“ numatyta įtraukti „blockchain“ technologijas į VGTU mokymosi procesą ir pažvelgti į šią sritį, kaip potencialų mokslinių tyrimų lauką. VGTU prorektoriaus nuomone, „blockchain“ technologijos turėtų būti įdomios ne tik IT krypčių tyrėjams.
„Labai įdomus tyrimų laukas atsiveria socialiniams mokslams, nes „blockchain“ technologija tam tikra prasme yra socialinė technologija, kuri labai stipriai pakeis mūsų visų elgesį. Todėl tyrimai, ką ir kaip galima su jomis padaryti ir kur tai mus nuves, yra labai perspektyvūs ir įdomūs. „Blockchain“ technologijos veikimas iš esmės yra tarpdalykinis. Pavyzdžiui, šias technologijas taikant finansų srityje (Fintech), kartu dirba finansininkai ir IT, teisės srityje (Legaltech) – teisininkai ir IT, ir pan. Techniniu požiūriu, IT dalis yra didesnė, bet socialinis, kūrybiškumo, naujumo aspektas, kuris yra mokslinių tyrimų pagrindas, yra daugiau socialinių mokslų pusėje nei IT“, – sako VGTU prorektorius A. Čenys.
Parengta pagal VGTU Ryšių su visuomene skyriaus pranešimą