Romualdas Vytautas Rimša

1937 04 26 – 2019 01 27

22 3 In memoriam R. V. Rimša
Romualdas Vytautas Rimša

Sausio 27 d., eidamas 82-uosius metus, mirė ilgametis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslinis bibliotekininkas ir bibliografas, veiklus spaudos bendradarbis Romualdas Vytautas Rimša. Jo kompiuteryje liko nebaigta rašyti autobiografinė knyga. Tačiau lyg nujausdamas lemtingą savo gyvenimo kelio pabaigą, jis spėjo pirma laiko suredaguoti, išleisti ir išsiuntinėti prenumeratoriams naujausią jo redaguojamą laikraščio „Svėdasų varpas“ 2019 m. vasario mėnesio numerį. Jame išspausdintas ir paskutinis R. V. Rimšos straipsnis „Baigtas Anykščių kraštotyrininkų sąvadas“.

 

R. V. Rimša gimė 1937 m. balandžio 26 d. Sausalaukės kaime, Svėdasų valsčiuje, Rokiškio apskrityje (dabar Anykščių r.). 1953 m. baigęs Svėdasų mokyklos aštuonias klases, išvyko mokytis į Vilniaus bibliotekininkystės technikumą. 1959–1964 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo mokslinio bibliotekininko ir bibliografo specialybę. Vėliau neakivaizdžiai mokėsi aspirantūroje, išlaikė filosofijos, užsienio kalbos, pedagogikos ir bibliotekininkystės kandidatinio minimumo egzaminus.

Įgytos žinios užtikrino kūrybingą darbinę veiklą. Ypač sėkmingai jo karjera klostėsi Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje: buvo Mokslinio metodikos skyriaus vyresnysis redaktorius (1966–1967), to paties skyriaus vyriausiasis bibliotekininkas (1973–1977), Mokslinio tyrimų skyriaus vedėjas (1977–2002).

 

1971–1989 m. R. V. Rimša stažavosi Pabaltijo, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Kazachstano bei kitose respublikinėse ir Erfurto (Vokietija) bibliotekose. Atkūrus nepriklausomybę, 1990–2002 m. stažuotes tęsė Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos nacionalinėse bibliotekose. Stažuočių temos: mokslinio tyrimo skyrių darbo organizacija ir veikla; bibliotekininkystės, bibliografijos ir informacijos darbai; gyventojų skaitymo interesų bei poreikių tyrimai ir jų rezultatų panaudojimas bibliotekose bei jų sklaida visuomenėje.

R. V. Rimša, dirbdamas Nacionalinėje bibliotekoje, buvo pakviestas į Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės katedrą, kurioje studentams dėstė lektologijos ir skaitybos sociologinių tyrimų metodologijos, metodikos, programų rengimo ir organizavimo, taip pat profesinės kalbos terminijos norminimo ir kalbos kultūros kursus. Neliko abejingas ir Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto kvietimui ir čia dirbo per dešimt metų.

Daug laiko ir jėgų skyrė ir visuomeninei veiklai. Buvo Lietuvos valstybinės tarpžinybinės bibliotekų komisijos prie Kultūros ministerijos Bibliotekininkystės mokslo tiriamojo darbo koordinavimo tarybos narys (1977–1983), o vėliau (iki 1989 m.) – sekretorius, Respublikinės mokslinės pedagoginės bibliotekos tarybos narys (1971–1989), LNB mokslo tarybos narys. Lietuvos bibliotekininkų suvažiavime 1989 m. išrinktas atkuriamos Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininku. Pirmąkart, po 50 metų pertraukos, Lietuvos bibliotekininkų delegacijoje jis atstovavo Lietuvos bibliotekoms ir jų problemoms metinėse generalinėse IFLA sesijose Stokholme (1990) ir Maskvoje (1991). V. Rimšos pranešimas apie gyventojų skaitybos ypatumų tyrimus Lietuvoje buvo pristatytas 1992 m. pasaulinėje IFLA sesijoje (Naujajame Delyje, Indijoje).

 

1992 m. R. V. Rimša buvo išrinktas Lietuvos skaitymo asociacijos prezidentu (iki 2000 m.). Suomijoje 1990 m. – Tarptautinės skaitymo asociacijos (IRA) Europos tarptautinio vystymo komiteto (ETVK) įgaliotuoju atstovu Lietuvoje. Skaitė pranešimus ETVK metinėse sesijose Budapešte, Helsinkyje, Kopenhagoje, Malmėje, Stokholme, Varšuvoje ir kt. 1994–2000 m. buvo UNESCO Švietimo instituto (Paryžius, Prancūzija) narys.

R. V. Rimšos profesinių ir mokslinių interesų ratas buvo gana platus. Keliasdešimt metų jo dėmesio centre buvo nacionalinių bei kitų didžiųjų bibliotekų mokslinio darbo organizavimo ir vadybos optimizavimo problemos, jų mokslinės veiklos tobulinimas, gyventojų skaitybos tyrimų būklė. Apie tai R. V. Rimša rašė leidiniuose: „Tarptautinės bibliotekininkystės klausimai“ (1995), „Užsienio šalių ir tarptautinės bibliotekininkų draugijos“ (1991), „Mokslinės ir viešosios Suomijos bibliotekos“ (1998) ir kt.

Nuosekliai gvildendamas profesinės kalbos kultūros ir terminijos tyrimo bei norminimo problemas, su Aukse Ralyte parašė istorinę studiją „Lietuvių bibliotekininkystės terminologijos raida ir tvarkyba: nuo ištakų iki 1989 m.“ (1989), parengė ir išleido keletą sunormintų Lietuvos bibliotekininkystės pagrindinių terminų standartų: „Katalogavimas. Katalogai ir kartotekos“ (1995), „Autorystė. Leidyba. Tekstai“ (su Nijole Kolesinskiene, 1996 m.), „Bibliotekos fondo organizavimas“ (su dr. Nijole Bliūdžiuviene, 1997 m.) ir kt. Vykdė ir periodinių leidinių tyrimus. Pavyzdžiui, tyrė žurnalo „Tautinė mokykla“ (su dr. Jonu Dautaru) straipsnių reikšmę mokytojų informavimo sistemoje (1991). Parašė straipsnių apie ekspertų nuomonės metodo taikymo klaidas, vertinant laikraščio „Mokslo Lietuva“ populiarumą ir jo tematikos aktualumą (2007).

 

Neliko skolingas ir savo gimtinei. Kartu su kitais 2007 m. R. V. Rimša įkūrė Svėdasiškių draugiją „Alaušas“. Iš pradžių buvo jos sekretorius, o paskui (iki 2017 m.) – tarybos narys, atsakingas už mokslinę veiklą. R. V. Rimša buvo knygų „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ (2012) ir „Svėdasiškių draugija „Alaušas“ (2013) sudarytojas, redaktorius ir vienas autorių. 2011–2012 m. – laikraščio „Lietuvos bočiai“ redaktorius, o nuo 2016 m. redagavo Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ laikraštį „Svėdasų varpas“, buvo jo redkolegijos pirmininkas. Paskelbė kelias dešimtis straipsnių apie savo gimtąjį kraštą ir jo žmones. Aktyviai dalyvavo ir Vilniaus anykštėnų sambūrio veikloje, rašė apie jo darbus. Pastaraisiais metais nemažai straipsnių paskelbė Lietuvos mokslininkų laikraštyje „Mokslo Lietuva“.

R. V. Rimša 1969 m. apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos ženklu „Už puikų darbą“, Tarptautinių knygos metų ženkleliu, garbės raštais. Už nuopelnus Lietuvos Respublikos bibliotekininkystei 2002 m. jam suteiktas Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės nario vardas. R. V. Rimša palaidotas gimtųjų Svėdasų kapinėse.

Visi, kuriems teko bendrauti ir bendradarbiauti su Romualdu Vytautu Rimša, reiškia gilią užuojautą velionio šeimos nariams: žmonai Janinai, sūnums Juozui, Gediminui ir visiems artimiesiems.

Dr. Jonas Dautaras

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.