1894 m. vasario 19 d. Drukiuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.) mirė Rudolfas Endrius Cipelis, evangelikų liuteronų kunigas, religinės literatūros vertėjas, spaudos bendradarbis, pirmojo savaitraščio lietuvių kalba „Lietuvininkų prietelis“ redaktorius.
Rudolfas Endrius Cipelis (Rudolf Andreas Zippel) gimė 1813 m. lapkričio 30 d. Kalnininkuose (Pakalnės aps.) gausioje kunigo Karlo Vilhelmo Augusto (Carl Wilhelm August Zippel, 1783–1874) ir Šarlotės Kristianos Luizės (Charlotte Christiane Luise, g. Trentovius, 1780–1851) Cipelių šeimoje. 1833 m. baigęs Tilžės gimnaziją, Rudolfas Endrius Cipelis studijavo Karaliaučiaus universitete, 1834–1836 m. lankė prof. Liudviko Rėzos vadovaujamą Lietuvių kalbos seminarą.
Baigęs teologijos studijas, 1841 m. gegužės 16 d. buvo ordinuotas kunigu ir nuo liepos 18 d. iki 1846 m. tarnavo Kretingalės parapijos kunigo pavaduotoju (adjunktu). 1845 m. vasario 11 d. Karaliaučiuje vedė katedros pamokslininko dukrą Joaną Dorotėją Beatą Cipel (Johanne Dorothea Beate Zippel, 1816–1874). Karaliaučiuje 1846 m. gruodžio 10 d. jiems gims vienintelė dukra Elžbieta, išgyvenusi vos devynis mėnesius (mirė 1847 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdoje).
1846–1849 m. Rudolfas Endrius Cipelis tarnavo lietuvininkų parapijos antruoju kunigu Klaipėdoje. Čia 1849 m. pavasarį ėmėsi redaguoti pirmąjį laikraštį lietuvių kalba – evangelikų liuteronų savaitraštį „Lietuvininkų prietelis“, kurį leido spaustuvininkas Frydrichas Vilhelmas Horchas (Friedrich Wilhelm Horch, 1778–1855). Savaitraštis Klaipėdoje ėjo nuo 1849 m. balandžio 5 iki gruodžio 28 d., jame skelbtos vietos gyvenimo naujienos, istorinė medžiaga ir gana plati Europos valstybių visuomenės ir politikos įvykių kronika. Redaktorius nemažai rašė apie krašto mokyklų reikalus, gynė gyventojų konstitucines teises. Valdžia į šias pastangas žiūrėjusi kreivai. Redaktoriui persikėlus kunigauti į Darkiemio parapiją, savaitraščio leidyba sustojo.
„Lietuvininkų prietelis“ buvo antrasis periodinis leidinys lietuvių kalba po Karaliaučiuje nuo 1832 m. ėjusio mėnraščio „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“ (bei šio pirmtako, Tilžėje nuo 1823 m. leisto mėnraščio „Nusidavimai Dievo karalystėje“). Klaipėdos lietuvininkų savaitraštis trimis mėnesiais aplenkė tais pačiais metais Karaliaučiuje pradėtą leisti savaitraštį „Keleivis iš Karaliaučiaus…“, redaguotą kunigo Frydricho Kuršaičio. Pirmasis pastarojo, iki 1880 m. ėjusio, savaitraščio numeris pasirodė 1849 m. liepos 4 d.
Išvykęs iš Klaipėdos, Rudolfas Endrius Cipelis nuo 1849 m. gruodžio 16 d. iki 1868 m. kunigavo Darkiemyje, čia 1861 m. buvo paaukštintas į superintendentus. Šalia dvasinės tarnystės Rudolfas Endrius Cipelis padėjo Karaliaučiaus universiteto profesoriams Georgui Heinrichui Ferdinandui Neselmanui (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann, 1811–1881) ir kun. Frydrichui Kuršaičiui (Friedrich Kurschat, 1806–1884) rengti lietuvių kalbos žodynus, talkino Įsės kunigui Karoliui Leopoldui Frydrichui Neisui (Karl Leopold Friedrich Neiss, 1814–1873) sudarant liuteroniškų pamokslų rinkinį „Evangeliškos mišknygos“ (Tilžė, 1856).
Susirgęs gerklės liga, Rudolfas E. Cipelis 1868 m. pasitraukė iš dvasininko tarnybos ir apsigyveno Gropiškiuose (Klaipėdos aps.). Čia 1874 m. gruodžio 25 d. mirė jo žmona. 1876 m. gegužės 12 d. našlys Rudolfas Endrius Cipelis Kryžionuose (Pakalnės aps.) susituokė su Lapynų kunigo dukra Berta Fryderike Julija Jordanaite (Bertha Friederike Julie Jordan, 1827–1912) ir įsikūrė Priekulėje. Nuo 1877 m. buvo Priekulės paskolų draugijos kasininkas. Po kurio laiko, nusipirkęs ūkį, apsigyveno Drukiuose. Čia ir mirė 1894 m. vasario 19 d., sulaukęs aštuoniasdešimties. Buvo palaidotas kapinėse šalia Priekulės bažnyčios, giminės kapavietėje. 1944 m. spalį sovietų kariuomenei sunaikinus senąją Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčią, o neilgai trukus po karo ją visiškai sulyginus su žeme, kapo neliko nė ženklo…
Kęstutis Pulokas