Gegužės 7 d. Lietuvos medicinos biblioteka pakvietė į šventinę popietę „Likimas leido…“, skirtą akademiko, profesoriaus Jurgio Brėdikio 90 metų jubiliejui. Pasveikinti jubiliato susirinko gausus būrys jo mokinių ir kolegų, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Seimo atstovų.
Lietuvos medicinos bibliotekos archyvo nuotr.
Prof. dr. Algimantas Kirkutis apžvelgė akad. Jurgio Brėdikio profesinę ir visuomeninę veiklą. 1952 m. baigęs Kauno medicinos institutą, J. Brėdikis dirbo Kauno respublikinėje klinikinėje ligoninėje. Jau antrais darbo metais pradėjo ir pedagoginę veiklą. Pasak J. Brėdikio, mokslas sudarė jo esminę gyvenimo dalį. Jis derino mokslinį ir praktinį chirurgo darbą. 1957 m. apgynė kandidatinę disertaciją, anatominiais ir eksperimentiniais tyrimais pagrindęs naują širdies ligų diagnostikos metodą – širdies ertmių punkciją per krūtinės ląstos sienelę.
1958 m. J. Brėdikis atliko Kaune pirmąją širdies vožtuvo praplėtimo operaciją (anksčiau tokią operaciją Vilniuje buvo atlikęs dr. B. Efrosas). 1963 m. apgynė daktaro disertaciją širdies ritmo sutrikimų chirurgijos ir elektrinės stimuliacijos klausimais. 1964–1993 m. vadovavo Hospitalinės chirurgijos katedrai, 1991–1993 m. – Kardiochirurginei klinikai, 1985–1990 m. – Visasąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų ir elektrostimuliacijos centrui Kaune.
J. Brėdikio iniciatyva įkurtas Kauno širdies chirurgijos centras, kelios mokslinės laboratorijos, įsteigta Lietuvos medicininės technikos mokslinė draugija. Jam vadovaujant, parengta daugiau kaip 50 mokslo darbų. Akademikas yra vadovėlių, monografijų, apie 60 išradimų autorius. Paskelbė daugiau kaip 1000 publikacijų Lietuvos ir užsienio spaudoje. J. Brėdikis – širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje. Tyrė ir taikė praktinėje kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, sukūrė naujų diagnostikos ir gydymo būdų. Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą.
1993–1995 m. akademikas buvo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, 1995–1998 m. – Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijoje, Vengrijoje, Turkijoje. Vadovauja Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondui „Mokslas ir visuomenė“.
Nesuskaičiuojama gausybė visuomeninių darbų neužgožė J. Brėdikio kūrybinės veiklos. 1992 m. jis išleido savo prisiminimų knygą apie širdies chirurgijos raidą „Gyvenimas klinikoje“. Toliau sekė „Ne dievai“ (2006, 2009 ir 2016 m.), „Ties riba“ (2009, 2011 m. rusų k.), „Likimas leido…“ (2012 m. – I dalis, 2013 m. – II dalis) ir skaitytojų susidomėjimo sulaukusios knygos „Kitokiu žvilgsniu“ (2016 m. – I dalis, 2017 m. – II dalis) apie holistinį gydymą ir dar gilioje senovėje egzistavusią dvasinę (sielos) mediciną.
Savo knygose autorius atskleidžia, kad ateities mediciną įsivaizduoja kaip integruotą tradicinę Rytų šalių, energinę ir moderniąją holistinę mediciną, pagrįstą šiuolaikiniais tiksliųjų mokslų bei biologijos pasiekimais. Jo nuomone, medicina nuo dabartinio standartizuoto gydymo pereis prie individualaus asmens gydymo.
Kocienė prie parodos stendų
Mintimis apie Jurgio Brėdikio literatūrinius ieškojimus pasidalino literatūros kritikas prof. dr. Petras Bražėnas. Prof. dr. Aleksandras Laucevičius prisiminė 1992 m. Kaune J. Brėdikio organizuotą tradiciniu tapusį tarptautinį simpoziumą „Aritmija – Lietuva 92“. Prof. dr. Pranas Šerpytis linkėjo sveikatos ir parašyti dar ne vieną knygą.
Didžiąją gyvenimo dalį ėjęs tradicinės medicinos keliu, J. Brėdikis pradėjo gilintis į Rytų mediciną. Jo iniciatyva Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune pradėtas dėstyti Rytų šalių medicinos kursas. Profesoriaus mokinė gydytoja Viktorija Žiogė papasakojo, ką davė šis mokymas jauniems gydytojams. Šventinėje popietėje skambėjo Shuo Li tradiciniu kinu instrumentu gudžengu atliekama muzika.
Janina Valančiūtė
Autorė yra Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotoja, „Mokslo Lietuvos“ redakcinės kolegijos narė.
