Šis almanachas – tęstinis leidinys. Pirmojo tomo, parengto spaudai 1993-aisiais, bet dėl finansinių kliūčių išleisto tik 1997 m., redaktorius, medicinos istorikas dr. Aurimas Andriušis pratarmėje rašė, kad šis leidinys skirtas ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos medicinos istorijos, medicininės lituanikos tyrinėjimams, medicinos istorijos muziejų problemoms.
Jo paskirtis – publikuoti naują ar naujais faktais paremtą medžiagą. Almanachą remia Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilniaus medicinos draugija, Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos Medicinos istorijos sekcija. 2006 m. pasirodė antrasis šio almanacho tomas, skirtas Medicinos fakulteto įkūrimo 225 metų sukakčiai, kurio didžioji dalis atspindi atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.
Pirmųjų tomų redaktoriaus dr. A. Andriušio pradėtą darbą pratęsė ir redaktoriaus pareigas perėmė medicinos istorikas dr. Ramūnas Kondratas. Po dešimtmečio, 2016 m., išleistas trečiasis tomas, skirtas dr. A. Andriušio (1955–2009) atminimui. Jame spausdinami dr. A. Andriušio kolegų prisiminimai. Leidinyje skelbiama ir A. Andriušio daktaro disertacija „Municipalinės medicinos raida Vilniuje 1876–1915 metais“, apginta 2008 m.
2016 m., minint visuomenės veikėjo daktaro Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines, almanacho redakcinė kolegija nutarė ketvirtąjį tomą paskirti jo švietėjiškai medicininei veiklai. K. Grinius, aktyviai dalyvaudamas visuomeninėje veikloje, visą gyvenimą liko ištikimas Hipokrato priesaikai. Tautos sveikata buvo svarbiausias jo gyvenimo tikslas. Pasak dr. K. Griniaus, kas sveikesnis, tas gali ir daugiau dirbti. Gydydamas žmones, jis bandė aiškinti medicinos žinias jiems suprantama forma. Jo pastangomis pradėtas leisti pirmasis lietuviškas medicinos laikraštis „Sveikata“. K. Grinius buvo šio leidinio redaktorius ir beveik visų straipsnių autorius.
Medicinos mokslo žinias dr. Kazys Grinius skelbė ir kituose to meto leidiniuose bei atskirose knygelėse. Jis daug prisidėjo prie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos kūrimo, aktyviai dalyvavo Seime, priimant su sveikatos priežiūra susijusius įstatymus. Jo iniciatyva įkurta „Draugija kovai su tuberkulioze“ ir „Pieno lašo“ draugija Kaune.
Ketvirtasis „Vilniaus medicinos istorijos almanacho“ tomas išleistas jubiliejiniais 2019 metais. Janinos Valančiūtės ir dr. Ramūno Kondrato (pirmą kartą apie K. Griniaus medicininę veiklą rašoma anglų kalba) parengtuose almanacho straipsniuose apžvelgtas jo kelias į mediciną, gydytojo praktiko darbas, indėlis į lietuviškos medicinos spaudos paveldą, aptarta jo, kaip visuomenės sveikatos sistemos organizatoriaus ir administratoriaus, veikla.
ketvirtojo tomo viršelis
Kiti du almanacho straipsniai skirti Kazio Griniaus medicinos (dr. Palmyra Zemlevičiūtė) ir botanikos (Algimantas Jakimavičius) terminijai. Ypač išsamiai nagrinėjami medicinos raštų terminai. Siekiama aptarti K. Griniaus vartotų lietuviškos kilmės medicinos terminų reikšmės dalykus, nustatyti šių terminų santykį su gyvąja kalba, o kai kuriais atvejais – ir su dabartine moksline medicinos terminija.
Dr. Asta Lignugarienė apibendrina Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto klinikų veiklą 1922–1940 m., o dr. Aistis Žalnora – sveikatos apsaugą Vilniuje ir Vilniaus krašte 1919–1939 m. Almanache pateikta prof. Kęstučio Skrupskelio sudaryta daktaro Kazio Griniaus darbų sveikatos klausimais bibliografija. Autorius užregistravo apie 2 300 pozicijų. Apie 20 proc. K. Griniaus literatūrinio palikimo sudaro darbai, skirti medicinos tematikai. Surinkta medžiaga suskirstyta į tris dalis: rašiniai ir kalbos, referatai, protokolai ir ataskaitos.
Leidinyje spausdinama Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje veikusios jubiliejinės parodos archyvinė medžiaga, atspindinti dr. K. Griniaus profesinę ir visuomeninę veiklą.
Janina Valančiūtė
Autorė yra Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotoja, „Mokslo Lietuvos“ redakcinės kolegijos narė