Gydytojas Jonas Stanaitis gimė 1919 m. Šakių apskrityje, Matarnų kaime, valstiečių šeimoje.1939 m. baigė Alytaus valstybinę gimnaziją ir įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, Medicinos fakultetą, kurį 1944 m. sėkmingai baigė.
1944–1945 m. J. Stanaitis dirbo gydytoju Šilalės ambulatorijoje, 1945–1946 m. – Žemaičių Naumiesčio ambulatorijoje gydytoju, 1946–1951 m. – Šakių apskrities ligoninės vyriausiuoju gydytoju ir Chirurgijos skyriaus vedėju. Žmona Birutė Stanaitienė dirbo gydytoja toje pačioje ligoninėje. Čia dirbant gimė trys jų vaikai.
1952 m. priimtas dirbti į Lazdijų ligoninę Chirurgijos skyriaus vedėju, 1953–1955 m. dirbo Skuodo rajono ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėju, 1955–1963 m. – Šilutės centrinės ligoninės skyriaus vedėju. Ten dirbdamas įkūrė Traumatologijos skyrių, kuriam ir vadovavo, ir Kraujo perpylimo skyrių. 1960 m. apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją „Blauzdos kaulų lūžimai ir jų gydymas rajonuose“.
1963 m. (iki 1972 m.) konkurso būdu išrinktas dirbti Vilniaus respublikinio mokslo tyrimo tuberkuliozės instituto Chirurgijos skyriaus vedėju. 1973 m. įsidarbino Vilniaus eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Darbo mokslinio organizavimo skyriuje. Čia dirbdamas tais pačiais metais apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją „Pleuros empiemos diagnostika ir gydymas stacionare”. Nuo 1973 m. iki pat mirties (1997 m.) dirbo Sveikatos apsaugos ministerijos Patentų, licencijų, išradimų, racionalizacinių pasiūlymų bei įdiegimų skyriaus vedėju.
Jonas Stanaitis parašė knygas: „Pleuros empiema“ (1977), „Riboti plaučių šešėliai“ (su kitais, 1980). Spaudai parengė leidinius: „Kova su tuberkulioze“ (1965), dvitomį „Urgentinė chirurgija“ (1984, 1987), „Lietuvos chirurgijos istorija“ (1991), „Traumatologijos vadovas“ (1994), paskelbė kelias dešimtis mokslo publikacijų. Parengė atsiminimų knygą „Usnynas“, kuri du kartus išleista po jo mirties (2000; 2019). 1995 m. už darbus krūtinės ląstos chirurgijoje Jonui Stanaičiui suteiktas Lietuvos kardiotorakalinės chirurgijos draugijos, kurios nariu jis buvo, Garbės vardas. Jis visada karštai tikėjo laisvos Lietuvos ateitimi.
Žymaus gydytojo, mokslininko gimimo 100-metis paminėtas Lietuvos medicinos bibliotekoje.
Parengė Janina Valančiūtė