Lapkričio 5 d. LMA Vrublevskių biblioteka iškilmingai paminėjo bibliotekos direktoriaus, senosios raštijos tyrėjo, kultūros istoriko, vertėjo, bibliografo dr. Sigito Narbuto 60-ies metų jubiliejų. Dešimtmetį vadovaudamas LMA Vrublevskių bibliotekai, S. Narbutas ją pavertė stipriu šiuolaikiniu mokslo ir kultūros židiniu.
Kultūros istorijos tyrinėtojas dr. Darius Kuolys taikliai pavadino Sigitą Narbutą kukliu, bet ištikimu Lietuvos kultūros riteriu. Ką tik išleistoje knygoje „Sigitas Narbutas: bibliografijos rodyklė, 1982–2019“ jis apžvelgė jubiliato biografijos puslapius, kurie liudija, kad S. Narbutas yra plataus akiračio, patriotiška ir pilietiška asmenybė. Išugdytas tėvų – partizanų ryšininko, tremtinio Antano ir Eugenijos Narbutų – šeimoje, kurioje buvo vertinamos knygos ir branginama Lietuvos istorija. Studijavęs lituanistiką Vilniaus universitete, gilinęsis į senųjų graikų ir romėnų kultūras, auklėtas stiprios senosios klasikinės filologijos dvasia. Dėl rezistencinės tėvo praeities vienas gabiausių studentų negalėjo tęsti studijų doktorantūroje, dirbti akademinio darbo universitete.
Pirmojoje darbovietėje – Knygų rūmuose – tapo senųjų knygų bibliografu, knygos istoriku, lituanistinių atradimų autoriumi. SSRS prasidėjus „persitvarkymo“ sąjūdžiui, Sigitas Narbutas pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedroje, dėstė lotynų, graikų kalbas, Antikos kultūrą, apgynė daktaro disertaciją „Tradicija ir novatoriškumas Jono Radvano Radviliadoje“. Vėliau Lietuvių literatūros ir tautosakos institute tęsė senosios literatūros tyrimus, bendram darbui telkė lenkų, čekų, baltarusių, ukrainiečių, rusų kolegas. Jo mokslinių interesų sritis apima lotynų kalba kurtos raštijos istoriją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) nuo Mindaugo laikų iki XVIII a.
Iš senųjų graikų ir lotynų kalbų Sigitas Narbutas išvertė Antikos autorių Aristofano, Cicerono, Europos ir LDK autorių Mikalojaus Husoviano, Jono Radvano, Simono Dilgerio ir kitų kūrinius. Itin reikšmingas yra 2015 m. paskelbtas Alberto Kojalavičiaus-Vijūko veikalo „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“ vertimas. Už nuopelnus Lietuvos mokslui ir kultūrai S. Narbutas pelnė įvairių apdovanojimų. 2017 m. jam įteikta Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui.
LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus S. Narbuto jubiliejui skirtas renginys prasidėjo menine dalimi. Scenos ir estrados meno studijos „Žodžio judesys“ (vadovė – Vilija Niauronytė) atlikėjai lotyniškai ir lietuviškai skaitė ištraukas iš Jono Radvano „Radviliados“.
Gausiai susirinkusiems svečiams jubiliatas perskaitė pranešimą „XVI a. Lietuvos lotyniškoji poema kaip įsisavinta originaliosios kūrybinės raiškos erdvė“. XVI a. poezija LDK buvo kuriama įvairiomis kalbomis: lotynų, lenkų, vokiečių ir tik maža dalis – lietuvių kalba. Pranešėjas apžvelgė svarbiausias lotyniškas poemas, kurias sieja lietuviški motyvai – aukštinami Gediminaičiai bei Jogailaičiai, Jogaila, Vytautas, Žygimantas Senasis, aprašomos Lietuvos geografinės ir gamtinės perspektyvos. 1514 m. pirmą kartą pozityviai Lietuvos tema minima lenkų humanistų – Andriejaus Kšyckio (Andrzej Krzycki) ir Jono Dantyšeko (Jan Dantyszek) poemose.
Su Lietuva susijusi Eugenijos Ulčinaitės išversta ir šiemet išleista Adomo Šreterio (Schröter) poema „Giesmė apie Lietuvos upę Nemuną“ (1552). Pauliaus Oderborno „Himne apie seną ir garsią Glebavičių giminę“ (1583) gausu patriotinių Lietuvos akcentų: lietuvių kilmės iš romėnų legenda, valstybės kūrėjo Gedimino sostinės Vilniaus įkūrimas, minimi jo palikuonys Glebavičiai. Motiejaus Strijkovskio (Stryjkowski) „Kronika“ (1582) įamžino reikšmingiausius Lietuvos istorijos įvykius bei asmenybes ir tapo įkvėpimu kitiems rašytojams.
Bazilijaus Jackevičiaus (Jackiewicz) poema apie Livonijos karą „Panegirika“ (1580) alsuoja lietuvišku patriotizmu: šlovina didįjį kunigaikštį Algirdą, Vytautą, Jogailą ir kitus karvedžius. Pranciškaus Gradausko 1582 m. Vilniuje išspausdintos poemos „Žygis prieš Maskvą“ pagrindą sudaro karaliaus Stepono karinės kampanijos epizodas.
Bene ryškiausias ir svarbiausias XVI a. LDK lotyniškosios poezijos kūrėjas – Jonas Radvanas. Ypač talentingi du jo kūriniai – poemos „Epitalamijas“ (1590) ir „Radviliada“ (1592). Pastarosios, pavadintos herojiniu epu, siužeto pagrindą sudaro Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimas ir pergalės Livonijos karo metais. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad iš visų XVI a. LDK literatūros kūrinių tegalima nurodyti tik du, kuriuose taip išaukštinta Lietuva. Tai M. Strijkovskio „Kronika“ ir J. Radvano „Radviliada“. Pastarojoje Lietuva apdainuojama, kaip valstybė, turinti savą praeitį, drąsius, garbingos kilmės vadovus. Iš šios valstybės gynėjų giminės iškilę karvedžiai kūrė tautos istoriją, savarankiškai veikiančią valstybę.
akad. prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius
Jubiliatą sveikino daug garbių svečių: Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys, LMA Vrublevskių bibliotekos mokslo tarybos pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė, VU Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir leidybos tyrimų katedros profesorius Domas Kaunas, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas, buvę kolegos iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, draugai, artimieji.
Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė paskelbė, kad S. Narbutas už ilgametę švietėjišką veiklą yra apdovanojamas Garbės aukso ženklu. LMA Vrublevskių biblioteka Direktoriui įteikė staigmeną – specialiai jubiliejui parengtą ir ką tik išleistą knygą „Sigitas Narbutas: bibliografijos rodyklė, 1982–2019“ (sudarytojos – Bronislava Kisielienė ir dr. Giedrė Miknienė). Leidinio pratarmėje aprašyti svarbiausi S. Narbuto darbai, visuomeninė veikla, jo indėlis į mokslą ir kultūrą. Darius Kuolys straipsnyje „Apie Sigito Narbuto riterystę“ rašo: „Lietuvos kultūros istorijoje išliks ir svarbus pilietinis S. Narbuto žygis: kartu su kitais Lietuvos ir pasaulio mokslininkais jis stojo į kovą už Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos išsaugojimą ir šią kovą laimėjo. Nuo sunaikinimo išgelbėtai bibliotekai pats ėmėsi vadovauti, ilgainiui paversdamas ją stipriu šiuolaikiniu mokslo kultūros židiniu.“
Prieš šventę jubiliatas prašė nenešti gėlių ar dovanų, o aukomis prisidėti prie prasmingo projekto – paminklo reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams. Paminklas, kurio autorė yra žymi skulptorė Dalia Matulaitė, iškils restauruojamame istoriniame Reformatų skvere Vilniuje. Šį projektą inicijavo ir vykdo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija. Iki šiol Lietuva neturėjo reformacijai ir jos raštijai skirto paminklo. Taip bus pagerbti Lietuvos didžiavyriai: Martynas Mažvydas, Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapalionis, Jonas Bretkūnas, Juodasis ir Rudasis Radvilos bei kitos asmenybės, suteikusios postūmį laisvai minčiai ir padovanojusios senajai lietuvių kalbai raštiją.
Loreta Glebavičiūtė