Lapkričio 20 d. Seimo skaitykloje įvyko enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ (10 tomų) sutiktuvės. Renginys buvo skirtas Lietuvos kariuomenės dienai, kuri minima lapkričio 23 d. Šios knygos parodo tragišką 1918–1953 m. Lietuvos karininkijos likimą ir yra svarbios kiekvienam dabartiniam kariui. Tai knygos, apie kurias turėtų žinoti visi lietuviai.
Leidinio sutiktuvėse ir diskusijoje dalyvavo Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos pirmininkas, vienas enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ iniciatorių, autorių Vytautas Zabielskas, žurnalistas Vilius Kavaliauskas ir kt. Šis leidinys buvo rengtas daugiau nei 16 metų. Daugiatomė enciklopedija laikoma dokumentinės medžiagos paminklu Lietuvos kariuomenei. Knygos yra pripažintos istorikų ir naudojamos leidžiant kitus istorinius veikalus.
Enciklopedinį leidinį „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos nariai rengė nuo 1998 metų. Visi jie dirbo iš idealistinių paskatų, nuveikė milžinišką darbą Lietuvai. Šias knygas rašė 30 autorių, 15 nuolatinių tyrėjų ir kt. Kiekvienas tomas apžvelgia skirtingus karininkų gyvenimo aspektus. Pavyzdžiui, šeštasis tomas skirtas Lietuvos karininkų ir jų šeimų didžiosios tremties 65-eriems metams ir visiems Lietuvos kariuomenės kavalerijos karininkams; dešimtasis tomas – Lietuvos kariuomenės 100-mečiui ir visiems Lietuvos kariuomenės karininkams. Knygose yra daugiau nei 7 tūkst. karininkų biografijų, karininkų ir jų šeimų nuotraukų. Enciklopedinis leidinys – paminklas tiems, kurie gynė ir kūrė valstybę, gali būti pavydžiu jaunosios kartos karininkams.
Audronė Svėrienė
Autorė yra Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Bendrosios ir bibliografinės informacijos skyriaus vyriausioji specialistė