Žemėlapių paroda Kauno kolegijoje
dr. Zita Migonienė parodoje Kauno kolegijos bibliotekoje. J. Jasaičio nuotr.
Kiekvienos valstybės egzistavimo ir suvereniteto požymis yra jos teritorija, kurią žymi valstybės sienos. Nuo Lietuvos valstybės susiformavimo XIII a. iki SSRS okupacijos 1940 m. daug kartų keitėsi Lietuvos teritorijos plotas ir jos sienos. Istorinių žemėlapių paroda byloja, kad Lietuva jau nuo XIII a. buvo lygiavertė Europos valstybė. Parodoje eksponuojamos išskirtinės kartografinių leidinių, kuriuose vaizduojama Lietuvos sienų kaita įvairiais laikotarpiais, kopijos.
Nubraižyti žemėlapiuose valstybių sienas buvo ir išlieka vienas iš svarbesnių žemėlapių sudarytojų rūpesčių. Apie tai byloja jau XVII a. pradėti sudarinėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administraciniai žemėlapiai. Vaizduojamos valstybių ribos, nors ir netikslios, neatitinkančios tikrovės, bet leidžiančios kartografinėje plokštumoje matyti valstybę su savo sienų perimetru. XV a. pradžioje Lietuvos valstybė užėmė didžiausią teritoriją Europoje. Per nuo XV a. pabaigos iki XVI a. pradžios vykusius karus Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė („Mokslo Lietuvos“ pastaba: faktiškai – Lietuvos karalystė) neteko daugiau nei 1/4 teritorijos.
1569 m. Liublino unijos pagrindu sudaryta Abiejų Tautų Respublika iš Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, gyvavo iki 1795 m. Tuo metu tai buvo viena didžiausių tiek pagal dydį, tiek ir pagal gyventojų skaičių valstybė Europoje. Tai galime pamatyti pirmajame visą Lietuvos teritoriją apimančiame G. Merkatoriaus 1595 m. išleistame žemėlapyje, Mikalojaus Kristupo Radvilos 1631–1650 m. perleistame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje, Lenkijos karalystės ir Lietuvos kunigaikštystės žemėlapyje, kurį sudarė Frederikas de Vitas apie 1670 m. Juose atsispindi to laikmečio politinė, socialinė ir kitokia valstybės sankloda, jos santykiai su gretimomis valstybėmis.
1795 m., per trečiąjį Žečpospolitos padalijimą Rusija užgrobė Lietuvos teritoriją iki Nemuno, Prūsija prisijungė Užnemunę. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo sunaikinta. Parodoje galime pamatyti Naujos Rytų Prūsijos provincijos karinį žemėlapį masteliu 1:33 300 (1800 m.) bei Rusijos ir Prūsijos valstybės sienos ruožo planą ties Smalininkais. Vienas pirmųjų padalijimo sandorio dalyvių rūpesčių buvo įteisinti užgrobtas teritorijas naujomis valstybių sienomis.
Besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui ir atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo pradėtas svarstyti ir jos būsimų sienų klausimas. Šio laikotarpio pradžioje dominuoja Lietuvos juridinio įteisinimo (sutarčių su Rusija), Lietuvos tarptautinio pripažinimo siekių (memorandumų priedų Paryžiaus taikos konferencijoje ir Ženevos Tautų sąjungos asamblėjoje) bei padėties po Lenkijos Vilniaus krašto užgrobimo žemėlapiai.
Ilgai ir sudėtingai buvo nustatoma Lietuvos ir Latvijos siena. 1921 m. kovo mėnesį siena tarp dviejų Baltijos valstybių buvo nustatyta. Ji daugiausia ėjo senosiomis Kauno ir Kuršo gubernijų sienomis. Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linijos, 1919–1939 m. laikinai žymėjusios Lietuvos ir Lenkijos sieną, nustatytos Antantės atstovų. Lietuvos valstybės sienų kaitą 1918–1939 m. galima pamatyti parodoje eksponuojamuose žemėlapiuose. 1939–1945 m. laikotarpis apima Lietuvos teritorijos pokyčius dėl Klaipėdos krašto aneksijos, Vilniaus krašto dalinio atgavimo ir sovietinės Lietuvos Respublikos suformavimo.
ir Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narė
dr. Zita Migonienė parodoje Kauno kolegijos
bibliotekoje. J. Jasaičio nuotr.
Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą, 1990 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba savo nutarimu „Dėl Lietuvos valstybės sienos ženklinimo“ Ministrų Tarybai pavedė pradėti Lietuvos valstybės parengiamuosius sienos ženklinimo darbus. Lietuvos valstybės sienos delimitavimo ir demarkavimo darbai buvo pradėti tik 1993 m. Lietuvos ir Latvijos sienos delimitavimo ir demarkavimo darbai buvo pradėti 1993 m. ir baigti 1999 m. pabaigoje.
Iš viso Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos ilgis kartu su jūros siena, kuri sudaro 22,2 km, yra 610,3 km. Lietuvos ir Baltarusijos sienos demarkavimo darbai prasidėjo 1996 m. Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos demarkavimo baigiamasis protokolas buvo pasirašytas 2007 m. vasario 20 d., atlikus valstybės sienos demarkavimo darbus, galutinis oficialus bendras valstybės sienos ilgis yra 678,8 km. Lietuvos ir Lenkijos sienos komisija 2000–2002 m. atliko Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienos inventorizaciją ir parengė naują sienos dokumentaciją, pagal kurią bendras Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos ilgis yra 104,4 km.
Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių siena sausumoje, Kuršių mariose, Baltijos jūroje ir kituose pasienio vandenyse buvo apibrėžta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos, o išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimas Baltijos jūroje – Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje. Minėtos sutartys buvo pasirašytos 1997 m. spalio 24 d., Maskvoje. Lietuvos Respublikos Seimas jas ratifikavo 1999 m. spalio 19 d. Sutartys įsigaliojo 2003 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos ir Rusijos Federacijos valstybių sienos demarkavimo baigiamasis protokolas buvo pasirašytas 2017 m. gruodžio 20 d. Lietuvos ir Rusijos Federacijos sienos ilgis kartu su jūros siena ir Kuršių mariomis yra 297,1 km.
Šiemet, minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos (Kovo 11-osios) 30-metį, galime didžiuotis, kad išlikome Tauta, išlikome valstybė, nors ir patyrėme įvairių istorinių negandų. Įteisinome valstybės sienas, kaip vieną pagrindinių suverenios valstybės simbolių. Parodoje publikuojamų žemėlapių autorių teisių turėtojai yra: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; UAB Aerogeodezijos institutas; LithuanianMaps.com, LLC; vkraina.com ir V. Urbanavičiaus žemėlapių kolekcija. Parengė: Ilona Urbanavičienė (Kauno kolegija), Valdas Urbanavičius (Kauno kolegija), Vitalijus Kalenda VĮ „GIS-Centras“.