Chemikas, enzimologas, biotechnologas, verslininkas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Vladas Algirdas Bumelis pernai atšventė 70 metų jubiliejų. Ta proga išleista knyga „99+1%. Akademikas profesorius Vladas Algirdas Bumelis“, kurios autorius yra pats profesorius. Knygos sudarytoja – Inga Liutkevičienė.
LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojai daug prisidėjo prie šios knygos kūrimo, parengdami V. A. Bumelio kūrinių bibliografiją. Knygoje gausu straipsnių iš spaudos, žymių žmonių atsiliepimų apie mokslininką, nuotraukų iš asmeninio, įmonių ir spaudos archyvų. Talentingas mokslininkas, Lietuvoje plėtojantis aukštųjų technologijų verslą, knygoje pasakoja apie karjeros ir verslo sėkmės paslaptis bei sunkumus. Jis aprašo savo patirtį, kaip iš žinių daryti verslą, o iš verslo gauti lėšų, kurios reikalingos ne prabangai, o mokslinėms ir verslo svajonėms įgyvendinti: vykdyti naujiems tyrimams, steigti naujoms įmonėms. Profesoriaus
V. A. Bumelio sėkmės istorija patvirtina jo mėgstamą mintį, kad prie visų žmogaus laimėjimų talentas, sėkmė prisideda tik 1 procentu, o 99 procentai – atkaklaus darbo nuopelnas. Šioje knygoje autorius svarsto, kiek visgi svarbus yra ir tas 1 procentas talento, gal net genialumo, kad moksle, karjeroje ir šeimoje pasiektum gerų rezultatų. Reikia būti nerimstančiu vizionieriumi.
Sunku aprėpti visas V. A. Bumelio veiklos sritis, nes jos – labai įvairios. Šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininkas Lietuvoje sukūrė vaistų gamybos technologijų, pagrįstų genų inžinerijos metodais, padėjo biofarmacijos pramonės pagrindus Lietuvoje, steigė ir plėtojo biotechnologines vaistų kūrimo ir gamybos kompanijas, sulaukusias tarptautinio pripažinimo. V. A. Bumelis yra 123 publikacijų autorius, 20 išradimų, 35 patentų bendraautoris.
Akademiko veikla pažymėta gausiais Lietuvos ir tarptautiniais apdovanojimais, mokslo premijomis, garbės vardais. 2001 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino penktojo laipsnio ordinu, 2006 m. gavo Nacionalinę pažangos premiją. Šalia daugybės kitų apdovanojimų – 2019 m. Lietuvos mokslų akademijos Atminimo medalis už išskirtines kompetencijas, energiją, didžiulį indėlį į biotechnologijos ir farmacijos tyrimus, intensyvią bendrą mokslo ir verslo plėtrą Lietuvoje. 2011 m. Vilniuje atidarius Izraelio garbės konsulatą, jo garbės konsulu ir Lietuvos–Izraelio prekybos rūmų prezidentu paskirtas
V. A. Bumelis. Tai atvėrė galimybes bendradarbiauti Lietuvos ir Izraelio įmonėms, ypač aukštųjų technologijų srityje. V. A. Bumelis yra asociacijos „Santaros slėnis“ prezidentas. Šis projektas – akivaizdus pavyzdys, kokių rezultatų galima pasiekti, telkiant studijas, mokslą ir verslą.
Mokslo ir verslo pagreitis
V. A. Bumelis stovėjo prie biotechnologinės farmacijos ištakų. Mokslinių tyrimų centrą „Biotechpharma“ sukūrė, nuėjęs ilgą biotechnologo ir verslininko kelią, pelnęs šiuolaikinės genų inžinerijos farmacijos Lietuvoje pradininko vardą. Sovietmečiu Biotechnologijų institute, viename geriausių mokslo centrų, kuriam vadovavo V. A. Bumelis, tyrimais užsiėmė 180 mokslininkų. Atkūrus nepriklausomybę, jų iniciatyva buvo sukurtos dvi kompanijos „Biotechna“ ir „Fermentas“. Per 30 metų padaryta išties nemažai. Vietoje „Biotechnos“ atsirado „Sicor Biotech“, kuriai V. A. Bumelis vadovavo 16 metų ir kuri parduoda savo produktus visame pasaulyje. Vėliau įsteigta „Biopharma“. V. A. Bumelio ir jo vadovaujamų mokslininkų „Sicor Biotech“ sukurtas interferonas vėžiui ir hepatitams gydyti buvo pirmas rekombinantinių baltymų vaistas, registruotas ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet ir Rytų bei Vidurio Europoje. Kitas profesoriaus ir jo kolegų sukurtas vaistas „Teva Grastim“ – pirmasis lietuviškas preparatas, kuriuo buvo gydomi Europos Sąjungos ir kitų šalių ligoniai. Naujajame „Biotechpharmos“ centre mokslininkai kūrė ne tik vaistų gamybos technologijas, bet ir naujus eksperimentinius vaistus. Šių paslaugų užsakovai – tarptautinės biotechnologijų kompanijos.
V. A. Bumelis yra įsteigęs privačius medicinos centrus „Northway“ Vilniuje, Klaipėdoje, Kretingoje ir Londone. Kam biochemikui reikėjo medicinos paslaugų centrų? Pamačius, kiek daug dirba poliklinikoje ir mažai uždirba medicinos studijas baigusi akademiko duktė Diana bei kiti gydytojai, V. A. Bumeliui kilo idėja steigti šeimos gydytojo kabinetą. Kadangi mažo verslo sąnaudos yra didesnės nei didelio, kur gali dirbti daug specialistų, kilo sumanymas kurti ne vieną centrą „Northway“. Pirmasis veikė Vilniuje. Norėdamas padaryti ką nors gera savo gimtajam miestui, „Northway“ filialą įkūrė Kretingoje, vėliau Klaipėdoje, kur ne tik teikiamos įvairios medicinos paslaugos, bet ir veikia dirbtinio apvaisinimo centras. Vėliau verslininko žvilgsnis nukrypo į Londoną, kuriame gyvena itin daug lietuvių. Ten „Northway“ generaline direktore dabar dirba mokslininko duktė Diana Bumelytė.
Kai vieni tikslai pasiekti, reikia eiti toliau. Tokia yra vizionieriaus V. A. Bumelio prigimtis, nes mokslas netrypčioja vietoje. Pernai jis Vilniuje įsteigė Molekulinės biotechnologijos centrą, kuris užsiima didelių genų sinteze. Tai – žingsnis į ateitį.
Arčiau Dievo kūrybos
Pasaulyje vis daugiau kompanijų domisi kamieninių ląstelių tyrimais. Aiškėja vis tvirtesnės perspektyvos gydyti ligas, kuriant dirbtinius organus. Ši didžioji paslaptis domina ir V. A. Bumelį. 3D spausdintuvais galima atlikti ir biologinį spausdinimą – ląstelės sumaišomos su polimerais, atspausdinamas karkasas ir tos ląstelės ima diferencijuotis. Taip pagamintą širdies ar kito organo audinį bus galima suformuoti į širdį ar kitą organą, kurį galima transplantuoti.
V. A. Bumelis įkūrė įmonę, kuri išsamiai tirtų kamieninių ląstelių sandarą, o su kolegomis – „Lietuvos kamieninių ląstelių klasterį“. Viena iš klasterio narių yra Santaros klinikos, kur atliekama kaulų čiulpų transplantacija. Šis centras plėtoja įdomų ir naudingą projektą – iš įvairių biologinių darinių sukurti technologiją, kaip išskirti kamienines ląsteles ir jas pagausinti. Tam reikėjo labai brangios įrangos. Dabar centras jau geba pagaminti daug kamieninių ląstelių. Jeigu 3D spausdintuvais galima išskirti ląsteles ir dauginti, kodėl nepabandžius rasti technologijų spausdinti audinius ar net organus? Ta futuristine kryptimi ir dirba šis centras. Ieškoma būdų, kaip spausdinti širdį, inkstus, kepenis ir kitus organus. Haifos universitete mokslininkai jau išspausdino mažą širdį, net ir mažas kraujagysles. V. A. Bumelis tikisi išspausdinti mažą inkstą ir kepenis.
Gydymas kamieninėmis ląstelėmis tapatinamas su gydymu embriono ląstelėmis. Kadangi Lietuvoje su embrionais dirbti uždrausta, mokslininkai ėmė ieškoti kitų šaltinių, kaip pagausinti kamienines ląsteles. Pavyzdžiui, riebaluose yra kamieninių ląstelių. Danties pulpoje yra labai mažai kamieninių ląstelių, tačiau jos veiksmingiau prigyja, tik deja, sunkiau dauginamos.
Vienas iš populiariausių šaltinių – naujagimio virkštelė. Tai viena iš centro tyrimo krypčių. Gimdyvių atsiklausiama, ar galima paimti kraujo iš virkštelės, nes joje yra gausu kamieninių ląstelių. Virkštelės kraujas pilamas į maišelius ir yra lėtai užšaldomas 170 laipsnių temperatūros azote. Jį galima atšildyti, kai žmogui reikės. Azotą šaldymui gamina specializuoti fabrikai.
Mokslinė fantastika – ateityje užšaldyti ir patį žmogų. Kamieninių ląstelių tyrinėjimas pravers žmonijos ateičiai – išspręs aibę žmonijos sveikatos problemų. Daugybė sergančių žmonių laukia donorų organų, o sulaukti pasiseka tik mažumai. Gal ateityje veiks ir organų gamyklos. Iš konkretaus žmogaus biologinės medžiagos, pagausinus jo ląstelių, bus galima išspausdinti širdį ar kitą organą.
Šeimos jausmas
direktorius dr. Sigitas Narbutas
„Pirmoje vietoje man buvo ir yra šeima. Meilė, pagarba, kantrybė ir šeimos jausmas, sutuoktinio supratimas – vakcina nuo skyrybų, – teigia V. A. Bumelis, su žmona Žana neseniai atšventęs 45-ąsias vedybų
metines. – Jei vyrui sekasi, vadinasi, jo žmona išmintinga ir talentinga.“ Ypač jei vyras yra darboholikas ir dirba dvidešimt keturias valandas, septynias dienas per savaitę. Vystydamas privatų verslą, kurdamas naujas įmones, organizuodamas visuomeninę veiklą – nebeskaičiuoji valandų.
V. A. Bumelis šeimai reiškia ypatingą pagarbą. Kas mes būtume vieni be kitų? Tėvai, žmona, uošviai, vaikai. Tėvai jam įskiepijo darbštumą ir norą siekti išsimokslinimo. Tėvas buvo žinomas miestelio veterinarijos gydytojas, buvęs šaulys, neišvengęs tremties ir ten kasęs „Belomor“ kanalą, nusėtą tremtinių kaulais. Nebuvo lengva išlaikyti keturis vaikus.
V. A. Bumelis turi dvi dukras – Dianą ir Junoną – ir keturis anūkus, kuriuos visus kartu vadina šešiais savo vaikais, nes, kaip jis pats teigia, visi jie turi jo DNR. Atostogauti po pasaulio šalis mokslininkas vyksta su visa šeima. Todėl kartu keliauja bene dešimt žmonių. Jo nuomone, vaikus reikia telkti į šeimą, nevaryti iš namų, net kai jiems penkiasdešimt. Didelį įspūdį jam daro lyg vienas kumštis susitelkusios žydų šeimos, kuriose daug dėmesio skiriama vaikų išsilavinimui ir šeimos bendrystei. Svarbu įskiepyti, kad žinios yra didžiausias kilnojamasis turtas. Gimęs ir augęs Kretingoje, V. A. Bumelis niekada nepamiršo savo gimtojo krašto, todėl visada yra laukiamas kraštiečių. Jam suteiktas Kretingos rajono garbės piliečio vardas.
Sunku net įsivaizduoti, kad toks užimtas žmogus dar randa laiko ir pomėgiams.
V. A. Bumelio paveikslų kolekcijoje – nemažai Lietuvos menininkų darbų. Nedaug kas žino, kad ir pats yra nutapęs ne vieną paveikslą. Bumelių namuose stovi „Steinway“ fortepijonas – visi šeimos nariai juo groja. Jis yra sukaupęs įspūdingą stiklo gaminių kolekciją. Tai iš įvairių pasaulio šalių parsivežtos stiklinės bičių, šunų ir arklių figūrėlės. Bitės pavaizduotos ir Bumelių šeimos herbe.
Loreta Glebavičiūtė
Autorė yra LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotoja