Šių metų gegužės 12 d. žymiam Lietuvos kalbininkui, pedagogui, vadovėlių autoriui, profesoriui habilituotam humanitarinių mokslų daktarui Aloyzui Gudavičiui sukako 80 metų.
Visas Aloyzo Gudavičiaus gyvenimas yra susijęs su Šiauliais. Viename interviu jis prisipažino, kad yra labai sėslus žmogus. Gimęs 1940 m. Kalniškių kaime, Šaukėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje, 1957 m. jis baigė Šiaulių mokytojų seminariją, 1962 m. įgijo rusų kalbos ir literatūros pedagogo specialybę Šiaulių pedagoginiame institute ir su šia Alma Mater susiejo visą savo karjerą. Tik 1966–1969 m. buvo Vilniaus universiteto aspirantas. Visus kitus metus ėjo praktiškai visas įmanomas administracines, mokslines ir pedagogines pareigas – iš pradžių Šiaulių pedagoginiame institute, o nuo 1997 m. – Šiaulių universitete.
1970 m. A. Gudavičius apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją, o 1990 m. – humanitarinių mokslų daktaro habilitacinį darbą. 1994 m. jam suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.
1975–1983 m. ėjo Šiaulių pedagoginio instituto Filologijos fakulteto dekano, 1984–1991 m. ir 2001–2010 m. – Šiaulių universiteto Rusų kalbos katedros vedėjo pareigas. 1991 m. tapo Šiaulių pedagoginio instituto, o vėliau, iki 1998 m., buvo Šiaulių universiteto rektorius. 1990–1991 m., 2001–2005 m., 2005–2011 m. – Šiaulių pedagoginio instituto (vėliau – universiteto) Senato pirmininkas. Nuo 2010 m. A. Gudavičius yra Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Užsienio kalbų studijų katedros profesorius ir vizituojantis Klaipėdos universiteto profesorius. Taip pat mokslinio žurnalo „Filologija“ atsakingasis redaktorius. A. Gudavičius pripažintas kalbotyros specialistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Jo moksliniai interesai – gana platūs: eksinė gretinamoji semantika, etnolingvistika, interlingvistika, bendrosios kalbotyros dalykai.
A. Gudavičius išleido keturias solidžias monografijas, tris vadovėlius ir studijų knygas, paskelbė per 100 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių mokslinėje spaudoje lietuvių, rusų, lenkų, anglų, vokiečių, esperanto kalbomis ir keletą kitų knygų. Jo mokslinė veikla įvertinta 2009 m. paskelbiant Šiaulių universiteto metų mokslininku. Įvertinus visus A. Gudavičiaus nuopelnus Šiaulių miestui, 2012 m. jis buvo išrinktas šio miesto Garbės piliečiu.
Norisi pabrėžti dar vieną, gal kiek mažiau žinomą šio žmogaus įvairiapusės veiklos sritį. Dar studijų metais jis susidomėjo tarptautine esperanto kalba, ją išmoko ir jau 1961 m. dalyvavo 3-iojoje Pabaltijo esperantininkų stovykloje Molėtuose. Ši aistra nenutrūko ir visais vėlesniais metais, vis iškildavo tiek jo mokslinėje, tiek ir praktinėje veikloje. 1988 m. atkūrus 1919–1940 m. veikusią Lietuvos esperantininkų sąjungą, 1993 m. A. Gudavičius tapo šios organizacijos valdybos pirmininko pavaduotoju ir šias pareigas ėjo iki pat 2003 m. Besidomėdamas viena iš savo mokslinės veiklos sričių – interlingvistika, 2002 m. išleido vadovėlį „Interlingvistikos įvadas“, kuriame plačiai apžvelgė ir interlingvistikos šakos esperantologijos tematiką. A. Gudavičius Šiaulių universitete dėstė įvairius interlingvistikos kursus studentams ir vadovavo diplominiams darbams šia tematika.
2005 m. liepos 23–30 d. Vilniuje organizuojant 90-ąjį pasaulinį esperantininkų kongresą, kuriame dalyvavo 2 344 atstovai iš 62 pasaulio šalių, prof. A. Gudavičius tapo šio kongreso tarptautinio universiteto rektoriumi ir prelegentu. Po to profesorius dalyvavo dar penkiuose pasauliniuose esperantininkų kongresuose, vykusiuose įvairiose šalyse, ne vienoje Tartu universiteto organizuojamoje mokslinėje interlingvistikos ir esperantologijos konferencijoje. Jo pranešimai paskelbti tęstiniame moksliniame Tartu universiteto leidinyje „Interlinguistica Tartuensis“. Už nuopelnus interlingvistikos ir esperantologijos srityse 2009 m. A. Gudavičius apdovanotas prestižine Tartu universiteto „Academicus Ariste“ premija. Profesorius yra pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvis, gavęs šią premiją.
Prof. A. Gudavičius yra nepakeičiamas kas trejus metus Lietuvoje vykstančių Baltijos esperantininkų dienų, kurios šiuo metu yra tapusios visos Europos esperantininkų renginiu, prelegentas. Taip pat yra Lietuvos mokslininkų sąjungos narys, o 2009–2010 m. buvo Šiaulių Alka LIONS klubo prezidentu. Garbingam jubiliatui norisi palinkėti šviesių minčių ir tolesnių viršukalnių jo plačioje veikloje.
Povilas Jegorovas
Autorius yra Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas