Mokslo žurnalui „Kosmos“ – 100 metų

„KOSMOS atstovauja nesuvaržytai mokslo minčiai, savo skiltyse skelbdamas tas gamtos paslaptis, kurių dar tiek maža smalsus žmogaus protas sugebėjo ištirti ir perskaityti beribėse gamtos knygose“, – rašė Viktoras Biržiška 1940 m., sveikindamas leidinį 20 metų gyvavimo sukakties proga.

18 Vrublevskių autorė Jolanta Stasytė Berniūnienė
Jolanta Stasytė Berniūnienė

Žurnalas „Kosmos“ buvo pirmasis tarpukario Lietuvoje gamtos mokslų periodinis leidinys, ėjęs Kaune du dešimtmečius – nuo 1920 iki 1940 m. Žurnalas populiarino gamtos mokslus, prisidėjo prie jų raidos, švietė visuomenę, siekė lygiuotis į panašią Vakarų periodiką. Žurnalą leido ir redagavo Pranas Dovydaitis (1886–1942), aktyvus visuomenės veikėjas, teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras Pirmininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedininkas. Be aptariamojo leidinio, P. Dovydaitis buvo dar apie keturių dešimčių periodinių leidinių – „Ateitis“, „Lietuvos mokykla“, „Naujoji vaidilutė“, „Logos“, „Soter“ ir kitų – redaktorius ir leidimo iniciatorius, aktyvus bendradarbis.

Pranas Dovydaitis žurnalą „Kosmos“ ėmė rengti 1920 m. vasarą. Rengdamas medžiagą, jis susidūrė su sunkumais dėl nenusistovėjusių mokslo sąvokų. Tikrinti korektūras jam padėjo jaunesnysis brolis Vincas. Deja, pirmajam leidinio bendradarbiui Vincui Dovydaičiui net nebuvo lemta pamatyti žurnalo: 1920 m. rugsėjį jis savanoriu išvyko į frontą, buvo sužeistas mūšyje prie Valkininkų ir mirė Alytaus ligoninėje spalio 19 d.

 

Pirmasis žurnalo „Kosmos“ numeris išėjo 1920 m. spalio 20-ąją. Tai buvo solidus, geltonais viršeliais, 112 puslapių leidinys. „Jau pradėta gaminti gamtos mokslo vadovėlių mūsų jaunajai kartai mokyklose pamokyti, bet lig šiol dar neturim gamtos mokslo laikraščio nei patiems tų mokyklų mokytojams, nei platesnei visuomenei, geidžiančiai gamtos mokslo žinių savo gimtąja kalba“, – taip paaiškinamas „Kosmos“ atsiradimas pirmajame žurnalo vedamajame straipsnyje „Kosmoso laikraštį pradedant“. Paaiškintas ir leidinio pavadinimas: „kosmos“ – graikų kalbos žodis, kuris reiškia dėsningai sutvarkytą gamtos pasaulį, priešpriešą netvarkai ir chaosui.

Daugumą pirmojo numerio straipsnių parašė pats redaktorius. Pirmajame numeryje pateikiamas įvadas į gamtos mokslus, jų klasifikacija, taip pat straipsnių įvairia tematika: apie materiją ir jos savybes, magnetą ir magnetinį lauką, narvelio, kaip tuo metu buvo vadinama ląstelė, sandarą, apie didžiuosius geografinius atradimus. Įdėta orų spėjimų, skelbiama straipsnių astrofizikos ir geologijos temomis, pristatomos Lietuvos gamtos tyrimų organizacijos, minimos Povilo Matulionio 60-ies, Ambraziejaus Pabrėžos 150-ies metų sukaktys. Pateikiama 1914–1920 m. išėjusių lietuviškų gamtos mokslų leidinių bibliografija.

18 Vrublevskių Kosmos 100 metis viršelis
„Kosmos“ žurnalo pirmasis numeris

Iki 1925 m. žurnalas ėjo įvairiu dažnumu: 1926–1929 m. buvo leidžiamas kas mėnesį, 1930-aisiais pasirodė 7 numeriai, 1931–1940 m. išeidavo 3 arba 4 leidiniai per metus. Iš viso iki 1940 m. buvo išleisti 97 numeriai, tuo metu vadinti sąsiuviniais.

Pirmuosius tris numerius Pranas Dovydaitis išleido savo lėšomis. Vėliau žurnalo leidybą rėmė Šv. Kazimiero draugija ir Švietimo ministerija. Netekęs valstybinio finansavimo, 1927 m. leidinys patyrė finansinių sunkumų, laikėsi tik iš prenumeratos ir bendradarbių pasiaukojimo. Steponas Kolupaila, apžvelgdamas leidinio dvidešimtmetį, rašė: „Kosmos“ leidžiamas labai skurdžiomis lėšomis, todėl suvaržytas savo technikinių išgalių atžvilgiu. Sunku, pavyzdžiui, gausiau iliustruoti straipsnius, dažniau leisti sąsiuvinius. To nepaisant, redakcijos portfelyje straipsniai „neįšąla“, kaip kituose, geriau aprūpintuose leidiniuose, kur kartais darbas pasensta greičiau, nei būna išleistas. „Kosmą“ palaiko savanorių idealistų darbas. Jie, vietoje pelnyto honoraro, pasitenkina atskirais spaudiniais. Tie, kurie lieka ištikimi savo žurnalui, geriausiai rodo bendradarbių kolektyvo idėjinį vieningumą.“

 

Leidinio tematika buvo labai plati. Žurnalas skelbė straipsnius iš įvairių mokslo šakų bei sričių: antropologijos, archeologijos, astrofizikos, astronomijos, biologijos, botanikos, etnologijos, chemijos, fizikos, geografijos, geologijos, hidrologijos, klimatologijos, kultūros istorijos, matematikos, medicinos, meteorologijos, mineralogijos, zoologijos ir pan. Leidinys pateikdavo pasaulinių mokslo atradimų ir naujienų kroniką, knygų recenzijų ir bibliografijų.

 

Kartais atskiras leidinio numeris buvo skiriamas vienai temai. Pavyzdžiui, 1926 m. lapkričio–gruodžio (11/12) numeris buvo skirtas Luisui Pasterui (Louis Pasteur, 1822–1895) – garsiam prancūzų mikrobiologui ir chemikui. 1928 m. spalio–lapkričio (10/11 ) numeris skirtas medicinos ir gydymo tematikai, 1929 m. spalio–lapkričio (10/11) numeryje apžvelgtos evoliucijos teorijos. 1930 m. rugpjūčio–gruodžio numeris skirtas žurnalo dešimties metų sukakčiai paminėti ir redaktoriui Pranui Dovydaičiui pagerbti. 1932 m. liepos ir gruodžio (7 ir 12) numeris skirtas vandens tyrimams ir Lietuvos hidrometrinio biuro dešimtmečio veiklai pažymėti. Leidinyje buvo skelbiama nemažai vaizdinės medžiagos: iliustracijų, brėžinių, schemų, žemėlapių.

18 Vrublevskių Kosmos 100 metis.prof . Pr. Dovydaitis leidėjas ir redaktorius
Žurnalo „Kosmos“ redaktorius ir leidėjas Pranas Dovydaitis. LMA Vrublevskių bibliotekos
archyvinės nuotr.

Pranas Dovydaitis į žurnalo kūrimą įtraukė kone visus Lietuvos gamtininkus. Leidinyje bendradarbiavo žymūs to meto mokslininkai: geodezininkas, hidrologas Steponas Kolupaila, geografas Kazys Pakštas, geologas Česlovas Pakuckas, astronomas, matematikas, mokslo istorikas Paulius Slavėnas, meteorologijos ir geofizikos Lietuvoje pradininkas Kazys Sleževičius, astronomas, matematikas, filosofas Antanas Juška, zoologas Pranciškus Baltrus Šivickis, biologas Tadas Ivanauskas, gydytojas Petras Avižonis ir kiti.

 

1939 m. 10/12 numeryje disertaciją „Planaria lugubris regeneracijos histologinis tyrinėjimas“ publikavo Antanina Prielgauskienė – pirmoji moteris – mokslų daktarė Vytauto Didžiojo universitete. 1934–1940 m. žurnalo administratoriumi dirbo filosofas, žurnalistas, vertėjas Pranas Mantvydas.

1929–1937 m. žurnalas buvo leidžiamas su priedu jaunimui „Gamtos draugas“. Priede buvo skelbiama medžiaga gamtos mokytojams ir visiems gamtos mėgėjams. Jaunoji karta buvo skatinama mylėti ir pažinti gamtą, tausoti jos išteklius. Pirmajame 1929 m. sausio–vasario „Gamtos draugo“ numeryje pasakojama apie žmogaus jusles (Antano Puodžiukyno straipsnis „Kaip žmogus pažįsta gamtą“). Pagal užsienio spaudą parengtame straipsnyje aprašytas naudingiausias Žemės medis – kokosinė palmė. Profesorius Tadas Ivanauskas ragino globoti paukščius šaltomis žiemomis. Pateiktas gausiai iliustruotas Jurgio Elisono straipsnis apie bebrus ir kiti tekstai.

 

Prasidėjus sovietinei okupacijai, žurnalo leidyba buvo nutraukta. Paskutinis 1940 metų numeris liko neišleistas. 1941 m. birželio 14 d. Pranas Dovydaitis su šeima buvo suimtas ir 1942-aisiais sušaudytas Sverdlovsko kalėjime.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi visi išėję žurnalo „Kosmos“ numeriai. Ir po šimtmečio nuo pasirodymo leidinys nestokoja skaitytojų dėmesio, yra svarbus kaip lietuviškos mokslinės periodinės spaudos pradininkas.

Literatūra:

Jakimavičius, Algimantas. Menant gamtos leidinio aštuoniasdešimtmetį. Ekologija. 2001, Nr. 4, p. 57.

Kolupaila, Steponas. Kaip išėjo „Kosmos“ pirmasis numeris. Kosmos, 1930, Nr. 8/12 (rugpjūtis–gruodis), p. 231–233.

3) Kolupaila, Steponas. „Kosmos“ per dvidešimts metų (1920–1940). Kosmos, 1940, Nr. 1/3 (sausis–kovas), p. 3–5.

4) Kosmos. Iš: Lietuvių enciklopedija. South Boston, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1957, t. 12, p. 486.

5) Poška, Adolfas. Dovydaitis, Pranas. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 101–102.

 

Jolanta Stasytė Berniūnienė

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.