Elektromagnetinės bangos ir reprodukcinė sistema

Žmogaus organizmas yra begalinis ląstelių tinklas. Tiek mikro-, tiek makropasaulis veikia pagal tuos pačius fizikos ir chemijos dėsnius.

20 Leonas Sakalauskas Ausra Blazeniene 4
Aušra Blažėnienė

Vis daugiau mokslinių darbų atliekama, tiriant elektromagnetinio lauko poveikį ląstelėms. Net dirbant su kamieninėmis ląstelėmis, galima pastebėti, kaip, manipuliuojant tam tikru elektromagnetinio lauko dažniu, galima priversti vystytis tik tam tikros grupės kamienines ląsteles. Vis dažniau mokslas gauna įrodymų apie elektromagnetinių bangų sukeliamų vibracijų poveikį žmogaus organizmui.

 

Elektromagnetiniai laukai mus supa kasdien, visur ir visada. Tačiau jų išsibalansavimas ar tikslingas išbalansavimas gali padaryti negrįžtamos žalos tiek žmogaus organizmui, tiek visai biosistemai. Žmogaus reprodukcinę sistemą, kaip ir visas kitas organizmo sistemas, veikia elektromagnetinio lauko dažnių svyravimai. Reprodukcinėje medicinoje pastebėta, kad labiausiai spinduliuotė veikia hormonų balansą ir lytinių ląstelių vystymosi procesą, tiesiogiai sukeldama oksidacinį stresą ir taip išbalansuodama metabolizmo procesus ląstelėse. Taip sukeliama savaiminė ląstelių apoptozė, sutrikdoma testosterono ir estrogeno gamyba.

 

Yra įrodymų, kad pažeidžiamos lytinių ląstelių mitochondrijos, todėl bus pažeista ir lytinių ląstelių DNR. Sutrinka tokie procesai, kaip spermogenezė, stebima sumažėjusi spermatozoidų koncentracija, jų judrumas ir gyvybingumas. Ypač padidėja DNR fragmentacija, išsivysto lėtiniai sėklidžių, prostatos uždegiminiai procesai, kurie lemia tam tikrų ligų išsivystymą vėlesniame amžiuje. Moters organizme sutrinka folikulogenezė, blogėja kiaušialąsčių kokybė, gali išsivystyti endometriozė. Visa tai tiesiogiai paveikia ir embriogenezės procesus. Elektromagnetinių bangų paveiktoms ląstelėms sunkiau apsivaisinti, o apvaisintiems embrionams sunkiau implantuotis. Galima didesnė persileidimų ir negimdyvinių nėštumų tikimybė, didėja apsigimimų rizika, daroma tiesioginė žala natūraliam vaisingumo ciklui.

 

Aušra Blažėnienė

Autorė yra klinikinė embriologė-andrologė

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.