Aukšto dažnio elektromagnetinė spinduliuotė sąveikauja su gyvąja gamta keliais fraktaliniais lygmenimis,
pradedant proteinų lygmeniu ir einant iki organizmo ar net socialinio lygmens. Šiai sąveikai nagrinėti skirta daug mokslinių darbų, paskelbtų žurnaluose su IF Web of Science, pripažintų pasauliniu mastu. Galime rasti straipsnių, kuriuose kalbama apie tai, kad šis poveikis yra nereikšmingas ir nesukelia pastebimų pakitimų, tačiau daugybė kitų šaltinių liudija apie žalingą spinduliuotės poveikį. Į jų argumentaciją dera atkreipti ypatingą dėmesį, nes joje objektyviai nurodomos galimos grėsmės, į kurias žmonija privalo atsižvelgti, norėdama išvengti katastrofiškų pasekmių. Vertinimai, kad tokie poveikiai yra minimalūs, neturėtų nuraminti mūsų visuomenės.
Tam prieštarauja ir pasaulyje žinomi garbingi žmonės, todėl neatsižvelgti į jų nuomonę neturime jokios moralinės teisės. Negalima demonstruoti nepagrįsto naivumo. Spinduliuotės poveikis yra sisteminis ir formuoja viso organizmo integralines reakcijas, sukelia ilgai besitęsiantį sisteminį stresą, pasireiškiantį širdies ritmo ir arterinio kraujo spaudimo pokyčiais.
Prof. Alfonsas Vainoras
Autorius yra LSM
VU profesorius, kardiologas