Kaip žinia, EML spinduliuotės poveikis gali būti skirtingai vertinamas elektrodinamikos srities fizikų, kurie dažniausiai matuoja tik trumpalaikį šiluminį poveikio efektą, 
ir medikų bei biologų, kurie tiria ne tik trumpalaikį, bet ir ilgalaikį poveikį ląstelių (ypač nervinių, reprodukcinių, kraujotakos, imuninės sistemos ir pan.) bei viso organizmo lygmenimis, įskaitant DNR pažeidimus, mutageninius ir kancerogeninius veiksnius.
Daugybė pasaulinio lygio medicininių ir biologinių mokslinių tyrimų rodo, kad EML spinduliuotės poveikio gyviesiems organizmams mechanizmai yra sudėtingi, besikaupiantys ir pasireiškiantys dažniausiai ne iš karto, o po ilgesnio laiko. Biologinis ilgalaikio poveikio efektas gyviems organizmams ir jų ekosistemoms yra struktūrinis bei funkcinis ir dažniausiai neatstatomas, ypač veikiant intensyvesnių ir aukštesnio dažnio mikrobangų srityje.
Mokslinė ir inžinerinė bevielių informacinių ir ryšio technologijų (ITR) pažanga pasaulio mastu mums leidžia naudotis galimybėmis, apie kurias praeityje buvo galima tik pasvajoti. Bevielių IRT pažanga suteikia naujų galimybių bei naudos, bet lemia ir sveikatos riziką bei nuostolius. Šiuo metu trumpalaikė nauda nustelbia ar net verčia nematyti potencialios ilgalaikės žalos, kurią visuomenei ir ekosistemoms sukelia IRT sektorius, todėl valstybiniu lygiu patvirtinamos vis didesnės elektromagnetinės mikrobangų spinduliuotės taršos higieninės normos.
Kyla klausimas, kada ta svarstyklių lėkštelė bus nusverta? Jeigu tai atsitiks smarkiai ir neatstatomai pažeidus ekosistemas ir visuomenės sveikatą, tuomet vertinti gali būti jau per vėlu. Todėl jau dabar reikalinga visapusiška, nepriklausoma ir ilgalaikė (bent 10 metų trukmės) IRT plėtros netiesioginių sąnaudų (žalos sveikatai) ir ekonominės naudos verslui analizė. Jau reikia pripažinti, kad beatodairiška IRT plėtra veikia ir visuomenės socialinę bei politinei raidą. Pastaroji problema yra rimta, niekur nedingstanti ir gali tik didėti.
IRT plėtros tendencijos yra pasaulinės. Jokia atskira valstybė jų nesustabdys, tačiau jau dabar galima imtis prevencinių priemonių, galinčių mažinti neigiamą poveikį žmonių populiacijai. Tam reikalingas ne epizodinis, o nepriklausomas, ilgalaikis ir sistemingas, mokslinėmis metodikomis paremtas elektromagnetinės taršos poveikio žmonėms ir ekosistemoms stebėjimas.
Aišku, pirmiausia reikėtų sukurti biologinio ilgalaikio mikrobangų poveikio metriką, kuri leistų visur, kur išplėtota intensyvi mikrobangų bevielio tinklo infrastruktūra, periodiškai įvertinti:
a) ilgalaikį akumuliacinį mikrobangų apšvitos dydį, pavyzdžiui, viešai pateikiant interaktyvius apšvitos žemėlapius;
b) susijusius populiacijos sveikatos rodiklių pokyčius, jų dinamiką, pagal galimybes atsietą nuo kitų veiksnių poveikio.
Visa tai leistų geriau sužinoti, kas ir kur vyksta. Tačiau žalingo poveikio prevencijai neužtenka tik apie tai informuoti visuomenę. Greta šiuolaikinės IRT infrastruktūros plėtros turi būti numatomos ir žalingo jos poveikio mažinimo individualios ir organizacinės priemonės, pavyzdžiui, valstybiniu mastu įgyvendinamos programos, kaip saugiau naudotis šiomis technologijomis, kaip sumažinti jų poveikį namuose, darbe, gatvėse, viešose institucijose ir kitur.
Tikslinga nacionaliniu ar net europiniu lygiu inicijuoti mokslinius projektus, kurie ne tik tirtų mikrobangų poveikį, bet ir ieškotų prevencinių individualių ir organizacinių technologinių stebėjimo ir apsisaugojimo priemonių. Ateityje būtų tikslinga sukurti nacionalinę ilgalaikio IRT poveikio mažinimo programą, kurioje dalyvautų mokslininkai, medikai, biologai ir inžinieriai.
Prof. Darius Plikynas
Autorius yra fizikas, informatikas