1926–2021
Birželio 25-ąją Lietuva neteko iškilios nusipelniusios gydytojos rentgenologės-radiologės, žymios visuomenininkės Marijos Dovydaitienės (Vanagaitės). Ji buvo viena iš paskutinių likusių gyvųjų – Prano Dovydaičio, 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro, profesoriaus, politinio kalinio ir tremtinio Šv. Romos katalikų bažnyčios kankinio marti ir lakūno sklandytojo, nusipelniusio kultūros veikėjo, rašytojo Jono Dovydaičio (1914–1983) žmona.
Gimė 1926-aisiais Vilučių km. Užpalių seniūnijoje (Utenos r), Užpalių kaimo seniūno šeimoje. Viena iš nedaugelio šio laikmečio visuomenės žmonių, tebeturėjusių prieškario inteligentijos išsiauklėjimo bruožų, gyveno vadovaudamasi garbės ir sąžinės principais. Per savo gražią 95 metų gyvenimo tėkmę ji buvo gydytoja rentgenologė-radiologė iš pašaukimo. Didžiąją gyvenimo dalį dirbo dabartiniame Nacionaliniame vėžio institute, vėliau – Medicinos diagnostikos centre. Puikiai išmanė savo darbą, buvo kviečiama į svarbius konsiliumus, vertinama kolegų, labai mylima pacientų. Visą gyvenimą jai Hipokrato priesaika buvo šventa. Paskelbė publikacijų respublikinėje ir vietinėje spaudoje.
Marija Dovydaitienė (Vanagaitė) pasižymėjo kaip aktyvi visuomenininkė: buvo Lietuvos radiologų draugijos narė, Vilniaus medicinos draugijos valdybos narė, viena iš Vasario 16-osios klubo steigėjų, buvusi jo pirmininkė ir vicepirmininkė. 2008 m. sudarė Vasario16-osios klubo istoriją, kurią išleido kaip spalvotą žurnalą. Prisidėjo įamžinant šaulio ateitininko Vinco Dovydaičio (prof. Prano Dovydaičio brolio) atminimą Valkininkuose (Varėnos r.), atliko kitus reikšmingus darbus. 2000 m. išleido knygą apie savo gimtąjį kaimą Vilučius, buvo žinoma ir gerbiama savo kraštiečių.
Marija Dovydaitienė išliks ją pažinojusiųjų atmintyje kaip mylinti ir rūpestinga mama, močiutė, darbšti ir kūrybinga kolegė, savo darbais palikusi ryškų pėdsaką ateities kartoms.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą dukrai gydytojai Aušrai Marijai Dovydaitytei, sūnui Jonui Herakliui, jo žmonai Miglei, anūkams: Kornelijai Onai, Kotrynai Marijai, Natalijai, Martynui, Kasparui Matui, Kristupui Jonui, visiems giminėms, kaimynams, draugams, pažįstamiems, kuriems brangus šios iškilios neeilinės asmenybės atminimas. Tebus jai lengva Vilniaus Antakalnio menininkų kalnelio žemelė. Su liūdesiu ir pagarba bendraminčiai