Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių rodiklį pirmauja Europos Sąjungoje, tačiau aukštasis mokslas vis dar nėra visiems vienodai prieinamas. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorė sociologė Agnė Girkontaitė sako, kad aukštojo mokslo prieinamumui įtakos turi socialinė padėtis, todėl finansinė pagalba siekiantiems išsilavinimo yra pirmas žingsnis opių švietimo problemų sprendimo link.
Nėra reikšmingų pokyčių
Pagal įgijusiųjų aukštojo mokslo diplomą skaičių Lietuva – viena lyderių Europoje. Remiantis Statistikos departamentu, 2020 m. 59,6 proc. 30–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Šis skaičius auga, palyginus su ankstesniais metais, kai tokių asmenų skaičius siekė 57,8 proc. Aukštąjį išsilavinimą įgijusiųjų skaičius rodo norą stoti ir gauti aukštojo mokslo diplomą. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad Lietuvoje didėja aukštojo mokslo prieinamumas. Pasak sociologės A. Girkontaitės, per pastaruosius kelerius metus reikšmingų pokyčių nematyti, išskyrus COVID-19 pandemijos situaciją, kai buvo bandyta lengvinti tam tikras stojimo sąlygas. Pavyzdžiui, mažėjo reikalavimai abiturientams, siekiantiems gauti valstybės finansavimą studijoms. „Kol kas išsamesnių tyrimų nėra, bet manoma, kad šios priemonės nepadėjo mokiniams, kilusiems iš prastesnės socialinės padėties“, – sako sociologė.
Nevienodos socialinio statuso siekimo galimybės
Dar 2020 m. pabaigoje Vyriausybės strateginės analizės centro atliktas aukštojo mokslo prieinamumo tyrimas parodė, kad 2015–2020 m. mokslus aukštosiose mokyklose tęsiančių moksleivių dalis mažėjo visose socialinėse grupėse, tačiau daugiausia – net trečdaliu – tarp vidutinio ir žemo socialinio-ekonominio statuso moksleivių. Viena to priežasčių yra patiriami finansiniai sunkumai, lėmę nedžiuginančią statistiką – moksleiviai iš mažų pajamų šeimų į universitetus įstojo beveik 3 kartus rečiau. Socialinio statuso siekimo galimybės gali priklausyti nuo gyvenamosios vietos, skirtingų kultūrų įtakos, tėvų išsilavinimo ir finansinės padėties. Palyginus su jaunuoliais iš palankesnių socialinių aplinkybių, stojimo į universitetus skirtumas yra milžiniškas. Todėl finansinė pagalba dažnai turi svarbų vaidmenį, siekiant aukštojo išsilavinimo.
Įkvepiantys stipendijų pavyzdžiai
Su finansiniais sunkumais susijusias problemas Lietuvoje sprendžia ir valstybė, ir pačios aukštojo mokslo institucijos, siekdamos užtikrinti mokslo prieinamumą visiems, norintiems studijuoti. Siekdamas mažinti socialinę atskirtį ir didinti aukštojo mokslo prieinamumą, Vilniaus universitetas (VU) įsteigė ir specialią 450-mečio stipendiją, skirtą studentams iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Pirmuosius studijų metus 200 eurų stipendija bus mokama gabiems, tačiau lėšų stokojantiems studentams. Tačiau paradoksalu, kad apie valstybės finansuojamas studijų vietas, stipendijas ar kitas paramos galimybes labiau žino vaikai, kurie yra iš šeimų su geresne ekonomine padėtimi. „Taip nutinka dėl to, kad geresnėje socialinėje padėtyje esančios šeimos turi daugiau prieigų prie informacijos“, – problemą aptaria VU mokslininkė. Vis dėlto, ji žino apie atvejus, kai VU 450-mečio stipendija padėjo nemažai moksleivių, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo gauti, pavyzdžiui, socialinių stipendijų. Be to, Lietuvoje nemažai studentų yra priversti derinti darbą su studijomis, o ši stipendija gali palengvinti studentų dalią.
„Vieni dirba, norėdami įgyti patirties, kiti dėl to, kad jiems reikia save išlaikyti, galbūt padėti šeimai. Tačiau dirbant gali nukentėti studijos. Todėl minėta stipendija leidžia besimokantiems investuoti daugiau į save nei į savo finansinį išlaikymą“, – sako sociologė.
Lygios galimybės naudingos ekonomiškai
Pasak A. Girkontaitės, lygių galimybių nauda ekonomikai sulaukia nemažai diskusijų. Anot jos, trumpojoje perspektyvoje paprastai manoma, kad nereikėtų persistengti investuojant į nelygybės mažinimą, kadangi ekonominiai konkurencijos principai prieštarauja socialinio teisingumo palaikymo principams. „Dėl to žmonės, kurie yra labiau suinteresuoti ekonomikos plėtra, konkurencija ir panašiai, yra už privatų mokslą, privačias mokyklas. Tačiau šie dalykai dar labiau didina socialinę atskirtį tarp labiausiai ir mažiausiai pasiturinčių“, – sako sociologė. Yra nemažai tyrimų, rodančių investicijų į aukštąjį mokslą grąžą ilgalaikėje perspektyvoje. Valstybės ekonomikai labai žalinga, kai ne visi joje dalyvauja tiek, kiek leistų jų pajėgumai. „Būtent todėl svarbu nustatyti tuos veiksnius, kurie apriboja asmenų pasiekimus. Kartų mobilumas gali padidinti socialinį teisingumą – sumažinti ekonominę nelygybę, padėti socialiai teisingiau paskirstyti išteklius. Šis tikslas lengviau įgyvendinamas visuomenėse, tikinčiose, kad judėjimas „socialinėmis kopėčiomis“ įmanomas dėl gebėjimų, talento ir pastangų, o ne dėl socialinių ir ekonominių aplinkybių“, – naujausiame „Spectrum“ numeryje pažymi Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorantas Tautvydas Vencius.
Stipendija, skatinanti spręsti finansines aukštojo mokslo prieinamumo problemas
Prie VU 450-mečio stipendijos, skatinančios spręsti finansines aukštojo mokslo prieinamumo problemas, prisidėjo ir partneriai, kurie įsteigė papildomas stipendijas tam tikrų studijų programų studentams iš nepasiturinčių šeimų. Verslo atstovai teigia, kad taip ne tik suteikiama galimybė gabiems abiturientams, bet ir skatinamas didesnis susidomėjimas tam tikromis mokslo sritimis. „Mūsų įmonei svarbu skatinti moksleivius rinktis tiksliųjų mokslų kryptis, ypač fizikos ir kitas technologines-inžinerines studijas. Ši iniciatyva praplečia tokių studijų prieinamumą tiek socialinėje, tiek galimai ir geografinėje dimensijose, todėl ji mums atrodo aktuali ir labai reikalinga“, – sako Martynas Barkauskas, „Light Conversion“ direktorius.
„Vandens harmonijos“ direktorius Antanas Marcinonis teigia, kad įsteigti stipendiją pirmiausia paskatino galimybė padėti: „Mano ir mano vadovaujančių firmų prioritetas remti neįgaliuosius, tėvų neturinčius ir sunkiai materialiai gyvenančius vaikus, profesinę geologų bendruomenę. Jaunuoliai, norintys tapti geologais, bet tam neturintys pakankamai materialinių išteklių, patenka į šį ratą. Gal stipendija bus ne tik galimybė, bet ir paskata studijuoti geologiją.“ „Optogamos“ direktorius Tadas Lipinskas taip pat tikisi, kad, skirdami paramą (stipendiją), prisidės bei didins universitetinių studijų prieinamumą ir padės prisitaikyti naujoje aplinkoje jautrių socialinių grupių studentams iš atokiausių Lietuvos regionų.
„Didžiuojamės galėdami pagelbėti gabiam jaunimui siekti žinių. Kadaise „Ekspla“ buvo įkurta jaunimo, neturėjusio kažkokių ypatingų išteklių, bet degančio noru siekti daugiau. Dabar mes jaučiame pareigą padėti. Turime auginti naująją inžinierių ir mokslininkų kartą“, – pasakoja „Eksplos“ direktorius dr. Kęstutis Jasiūnas. Prie 100 VU įsteigtų 450-mečio stipendijų, papildomomis stipendijomis prisidėjo ir tokios įmonės, kaip „Light Conversion“, „Coherent Solutions“, „EPAM“, „Ekspla“, „OPTOMENAS“, „Vandens harmonija“, „GJ Magma“, „Hnit-Baltic“, „EKSMA Optics“, „Altechna“, „Standa“, „Optogama“, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Transvera“.
Liudmila Januškevičienė
Autorė yra VU Viešosios komunikacijos projektų vadovė