Šiuo metu vykdoma Lietuvos švietimo politika sprendžia švietimo dabarties problemas, tačiau neatspindi jau vykstančios fundamentalios švietimo sistemos pokyčių. Tokia neatitiktis ir kelia Lietuvos švietimo sisteminio atsilikimo riziką. Seimo Ateities komiteto manymu, reikia nubrėžti ilgalaikę švietimo raidos viziją ir ją įtvirtinti rengiant valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“.
„Politinių partijų susitarimas vis dar taiso tai, kas praeityje nebuvo padaryta, bet ar jis sukuria pagrindą naujai švietimo paradigmai?“ – klausia Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Komiteto pirmininko nuomone, valstybės strateginiuose dokumentuose trūksta matymo, kokiai visuomenei, būsiančiai po trisdešimties metų, turime jau dabar rengti žmones, koks bus švietimas Lietuvoje, kai didelę dalį dabartinio mokytojų bei švietimo absolventų darbo jau bus perėmęs dirbtinis intelektas.
Ateities visuomenė bus fundamentaliai veikiama neapibrėžtumo, ir švietimas turi rengti žmogų gyventi tokioje visuomenėje bei aplinkoje, teigia Vilniaus universiteto profesorius filosofas Kristupas Sabolius. „Todėl švietimas šiandien tampa pačiu fundamentaliausiu visuomenės dalyku, o jo centre yra mokytojas“, – teigia profesorius. Reikia ne tik rengti ateities mokytojus, bet ir dabarties mokytojui padėti keistis, kad jis galėtų prisitaikyti prie kintančios visuomenės ir pats kurti naują švietimo paradigmą. Komitetas siūlo Vyriausybei ir Valstybės pažangos tarybai valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ numatyti giluminės švietimo pertvarkos strateginę ambiciją ir parengti šiai ambicijai įgyvendinti skirtą kelrodį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūloma inicijuoti ugdymo inovacijų platformą, telkiančią mokytojų, mokslininkų, politikos formuotojų ir kitų suinteresuotų šalių idėjas dėl ateities švietimo.
Komiteto manymu, būtina toliau tęsti diskusijas ir formuluoti ateities švietimo viziją. Ši vizija turėtų detalizuoti strategijoje „Lietuva 2050“ fiksuojamus mūsų visuomenės ateities raidos lūkesčius ir sukurti pagrindą jų įgyvendinimo kelrodžiui.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo pranešimą.