Dr. Zoryna Boiarska, Lietuvos mokslų sąjungos Ukrainos skyriaus pirmininkė, stažuotės programos koordinatorė
Prof. dr. (HP) Jadvyga Regina Kerienė, Lietuvos mokslų sąjungos tarybos narė
2024 metų pradžioje, grupė, kurią sudarė 30 Ukrainos mokslininkų ir pedagogų, dirbančių ir Ukrainoje, ir Lietuvoje, buvo pakviesti dalyvauti tarptautinėje mokslinėje-pedagoginėje stažuotėje. Šią stažuotę savanoriškais pagrindais organizavo Mokslininkų sąjungos institutas (MSI). Stažuotę palaikė LMS, bendradarbiaujant su Ukrainos visuomenine organizacija „Demokratinių iniciatyvų inkubatorius“. Stažuotėje buvo atstovaujamos šios mokslo ir studijų institucijos:
• Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius, Lietuva
• Gamtos tyrimų centras, Vilnius, Lietuva
• Donecko Vasylia Stuso nacionalinis universitetas, Vinica, Ukraina
• Nacionalinis Stepono Gžickio veterinarinės medicinos ir biotechnologijų universitetas, Lvivas, Ukraina
• Chersono valstybinis universitetas, Chersonas, Ukraina
• Charkivo nacionalinis medicinos universitetas, Charkivas, Ukraina
• Charkivo aviacijos institutas, Charkivas, Ukraina
• Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva
• Charkivo H.S.Skovorodos nacionalinis pedagoginis universitetas, Charkivas, Ukraina
• Vitlio licėjus, Vilnius, Lietuva
• Jaroslavo Išmintingojo nacionalinis teisės universitetas, Charkivas, Ukraina
• Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas, Lietuva
• Poltavos valstybinis medicinos universitetas, Poltava, Ukraina
• Kyjivo medicinos universitetas, Kyjivas, Ukraina
Stažuotės programa paskatino giliau suvokti inovacines tendencijas pasaulio švietimo sistemoje ir suteikė galimybę aktyviai keistis patirtimi ir žiniomis tarp stažuotės dalyvių bei Lietuvos mokslininkų. Pagrindinis stažuotės dėmesys buvo skiriamas dalyvių profesinių žinių ir įgūdžių plėtrai šiuolaikinių mokymo metodų ir mokslinių tyrimų srityje.
Stažuotė truko nuo vasario 26 d. iki gegužės 27 d. 2024 m. Buvo taikomos nuotolinio bei kontaktinio mokymo formos. Nuotolinio mokymo, trukusio beveik tris mėnesius, metu stažuotojai dalyvavo pirmaujančių Lietuvos ir Europos specialistų vedamuose internetiniuose seminaruose bei paskaitose, kurių tikslas buvo išaiškinti dalyviams ir padėti jiems gerai suprasti Europos universitetų organizacinę struktūrą, studijų programas ir dėstymo metodus. Kontaktinis mokymas vyko gegužės 20-27 d. Vilniuje, Lietuvoje, kur dalyviai turėjo galimybę tiesiogiai apsilankyti mokymo įstaigose, susitikti su kolegomis ir dalyvauti apvalių stalų diskusijose bei seminaruose. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas aktyviems patirties ir žinių mainams tarp stažuotės dalyvių bei Lietuvos mokslininkų ir tai prisidėjo prie gilesnio aktualijų ir iššūkių, su kuriais susiduria aukštojo mokslo sektorius, suvokimo.
Pagrindiniai mokymo moduliai apėmė:
· Europos švietimo sistemas – ES šalių švietimo sistemų tyrimą ir palyginimą.
· Inovacijas mokyme ir tyrime – diskusijas apie šiuolaikinius dėstymo metodus ir mokslinių iniciatyvų kūrimą.
· Tarptautinį bendradarbiavimą ir mainus – programa numatė bendrų projektų ir tyrimų su ES partneriais kūrimą.
· Grantų veiklą – projektų paraiškų rengimą ir pristatymą, sėkmingų Europos projektų aptarimą.
Kiekvienas modulis buvo nukreiptas į dalyvių specializuotų žinių gilinimą ir jų pasirengimą įgyvendinti mokslinius ir švietimo projektus savo įstaigose.
Stažuotė prasidėjo svarbiu posėdžiu, kuriame kalbėjo programos pagrindiniai rėmėjai:
Prof. dr. (HP) Dalius Serafinas, LMS pirmininkas. Jis pasidalijo savo mintimis apie tarptautinio bendradarbiavimo švietimo srityje svarbą ir pristatė pagrindines mokslo tyrimų plėtros kryptis Lietuvoje.
Dr. (HP) Vygintas Gontis, MSI direktorius, kuris aptarė šiuolaikines mokymo ir tyrimo inovacijas, pabrėždamas būtinybę įdiegti naujas technologijas švietimo procese.
Dr. Zoryna Boiarska, LMS Ukrainos skyriaus pirmininkė ir stažuotės programos koordinatorė. Ji akcentavo programos tikslus ir lūkesčius, informavo apie būsimus renginius ir galimybes dalyviams.
Kalbėjusieji ne tiktai suformulavo mokymų stažuotės metu pagrindus, bet ir nurodė perspektyvą dalyviams, t. y. kokių pokyčių ir galimybių jie gali tikėtis stažuotės metu.
Vienas iš ryškiausių stažuotės momentų buvo internetinis seminaras, kurį 2024 m. kovo 7 d. vedė MSI direktorius dr. Vygintas Gontis. Seminare buvo pristatyta tema „Lietuvos mokslo ir tyrimų koncepcija po nepriklausomybės atkūrimo“. Seminaro metu dr. Vygintas Gontis aptarė, kaip politiniai pokyčiai, vykę šalyje po nepriklausomybės atkūrimo, paveikė mokslinę bendruomenę ir kokios strategijos buvo priimtos mokslo veiklai atkurti ir vystyti Lietuvoje po ilgo sovietinio laikotarpio. Šis seminaras pabrėžė mokslo laisvės ir nepriklausomybės svarbą inovacijoms ir plėtrai, taip pat parodė, kaip Lietuva naudoja savo istorinę patirtį formuojant šiuolaikinę mokslo ir švietimo aplinką. Dalyviai gavo vertingų žinių apie tai, kaip šias pamokas galima adaptuoti ir taikyti savo šalių ir mokymo įstaigų kontekste.
2024 m. kovo 14 d. Almantas Šerpatauskas, Aukštojo mokslo kokybės vertinimo centro direktorius, vedė internetinį seminarą tema „Lietuvos patirtis užtikrinant išorinę švietimo įstaigų kokybę“. Šioje sesijoje jis dalijosi Lietuvoje naudojamomis metodikomis ir požiūriais į švietimo kokybės vertinimą ir gerinimą, kurie gali būti pritaikyti kitų šalių švietimo įstaigų standartų kėlimui. A. Šerpatauskas akcentavo dėmesio akreditacijos sistemoms, studentų atsiliepimų mechanizmams ir mokymo programų nuolatinio tobulinimo procesui svarbą. Seminaras atskleidė skaidrumo ir atsakomybės ugdymo įstaigose prieš studentus ir visuomenę svarbą, o tai yra aukštų švietimo standartų užtikrinimo pagrindas. Seminaro dalyviai turėjo galimybę paklausti, kaip geriau integruoti šias praktikas į savo švietimo sistemas, ir tai sukėlė aktyvias diskusijas ir patirties keitimąsi tarp kolegų iš skirtingų šalių.
2024 m. kovo 21 d. įvyko panelinė stažuotės dalyvių diskusija su žinomais švietimo ir mokslo ekspertais. Dalyviai aptarė keletą svarbių temų, susijusių su šiuolaikiniais iššūkiais aukštajam mokslui ir jo plėtros perspektyvomis Europoje. Pranešėjai:
Prof. dr. (HP) Lesya Kolinets (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius) pasidalijo patirtimi, kaip integruoti inovatyvias technologijas į mokymo procesą.
Prof. dr. (HP) Nataliia Matviienko (Gamtos tyrimų centras, Vilnius) aptarė tvarumo ir ekologijos klausimus švietime.
Prof. dr. (HP) Olga Belousova (Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas) nagrinėjo medicinos studijų klausimus ir jų sąsają su šiuolaikiniais medicinos tyrimais.
Dr. Kateryna Latysh (Vilniaus universitetas, Ukrainos teisės centras), akcentavo dėmesį teisiniams švietimo aspektams.
Doktorantė Anastasiia Shelest (Vilniaus universitetas) pristatė jaunosios kartos požiūrį į pokyčius aukštajame moksle.
Diskusija apėmė svarbias temas, tokias kaip skaitmeninių technologijų integravimas, globalizacijos iššūkiai, taip pat etiniai ir teisiniai švietimo aspektai. Šis renginys tapo platforma tarptautiniam patirties keitimuisi ir bendrų problemų sprendimų paieškai, su kuriomis susiduria Europos švietimo įstaigos.
2024 m. kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje dr. Halyna Mishenina vedė keletą internetinių seminarų, skirtų dirbtinio intelekto (DI) vaidmeniui šiuolaikiniame moksle ir švietime. Pirmasis seminaras, vykęs kovo 28 d., informavo apie „Istorinį kontekstą, dabartines tendencijas ir perspektyvas, susijusias su dirbtinio intelekto naudojimu moksle ir švietime“. Šis renginys suteikė dalyviams supratimą apie tai, kaip DI transformavo mokslinius ir švietimo metodus per pastaruosius dešimtmečius. Vėliau, balandžio 4 d., įvyko mokymas, kuriame buvo pristatytos „Pagrindinės dirbtinio intelekto įrankių naudojimo žinios: apžvalga ir taikymo pavyzdžiai „. Šis seminaras buvo orientuotas į praktinį DI taikymą įvairiose srityse, suteikiant dalyviams ne tik teorines žinias, bet ir darbo su šiuolaikiniais įrankiais ir programomis realius įgūdžius. Šiuose seminaruose buvo pabrėžta svarba dirbtinio intelekto, kaip įrankio, kuris gali žymiai pagerinti mokslinius darbus ir švietimo procesą, padarant juos efektyvesniais ir pritaikomais prie šiuolaikinio pasaulio poreikių. Dalyviai gavo galimybę ne tik sužinoti apie naujausius pasiekimus šioje srityje, bet ir aptarti, kaip šios technologijos gali būti integruotos į jų profesines praktikas.
2024 m. balandžio 18 d. Nazarii Boiarskyi, ECOM programos direktorius ir NVO „Demokratinių iniciatyvų inkubatorius“ valdybos narys, vedė internetinį seminarą tema „Grantų rašymo pagrindai: lėšų rinkimas socialiniams pokyčiams“. Seminaras buvo orientuotas į efektyvių grantų paraiškų rašymo įgūdžių plėtojimą, kurios atlieka kritinį vaidmenį finansuojant projektus, skirtus socialiniams pokyčiams. Seminaro metu N.Boiarskiy pasidalijo su dalyviais pagrindinėmis strategijomis ir metodais, kaip rengti grantų pasiūlymus, kurie maksimaliai padidintų sėkmės galimybes. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas paraiškos struktūrai, formuluočių aiškumui bei projekto tikslų apibrėžimo ir paraiškos pagrindimo įrodymų svarbai. Šis seminaras ypač naudingas mokslininkams ir pedagogams, siekiantiems išplėsti savo galimybes gauti finansavimą savo tyrimams ir švietimo iniciatyvoms.
Stažuotė taip pat apėmė seminarų seriją, orientuotą į dalyvių įgūdžių ir žinių vystymąsi grantų gavimo ir mokslinių tyrimų finansavimo srityse.
Prof. dr. (HP) Nataliia Matviienko balandžio 25 d. vedė internetinį seminarą, skirtą NATO mokslo programos „Mokslas už taiką ir saugumą“ projektų teikimo pagrindiniams žingsniams paaiškinti. Seminaras suteikė dalyviams supratimą, kaip sukurti projektų idėjas, atitinkančias tarptautinių mokslinių programų griežtus kriterijus.
Prof. dr. (HP) Olga Belousova gegužės 2 d. kalbėjo apie tarptautinio švietimo svarbą, mokslininkų apsaugą ir apie tai, kaip gauti finansavimą iš Tarptautinio švietimo instituto moksliniam potencialui išsaugoti krizinėse situacijose.
Dr. Kateryna Latysh gegužės 9 d. pasidalijo strategijomis, kaip ieškoti ir pritraukti finansavimą akademiniams tyrimams. Ji taipogi pasidalijo savo asmenine dalyvavimo programoje MSCA4Ukraine patirtimi, pabrėždama mokslinio bendradarbiavimo ir tarptautinės paramos svarbą.
Šios serijos seminarai suteikė dalyviams vertingus mokymus ir žinias, kaip orientuotis sudėtingame mokslinio finansavimo pasaulyje, kas būtina jų tyrimų projektų palaikymui ir plėtrai.
2024 m. gegužės 16 d., stažuotės metu, įvyko apvalaus stalo diskusija „Psichologinė parama ir švietimo iššūkiai karo metu“, kurioje dalyvavo mokslininkai ir pedagogai iš Ukrainos. Buvo aptarti svarbiausi psichologinės paramos ir švietimo iššūkiai konflikto sąlygomis. Šis seminaras pabrėžė būtinybę taikyti kompleksinį požiūrį į švietimo procesą krizės ir karo sąlygomis. Taipogi pabrėžė tarptautinės patirties mainų svarbą ieškant efektyvių sprendimų.
Po intensyvių internetinių seminarų ir diskusijų serijos prasidėjo stažuotės programos kontaktnė dalis, kuri vyko nuo 2024 m. gegužės 20 iki 27 d. Vilniuje, Lietuvoje. Ši stažuotės dalis suteikė unikalią galimybę dalyviams ne tik gilinti įgytas žinias, bet ir tiesiogiai susipažinti su Lietuvos švietimo sistema, aplankyti pirmaujančias mokymo įstaigas ir mokslinius centrus, taip pat užmegzti profesinius ryšius su kolegomis ir ekspertais iš Ukrainos ir Lietuvos.
Kontaktinė stažuotės dalis buvo nukreipta į teorinių žinių taikymą praktikoje, suteikdama dalyviams galimybę dalyvauti meistriškumo pamokose, praktiniuose užsiėmimuose ir ekskursijose, kurios papildė ir išplėtė jų profesinę patirtį. Šis programos etapas tapo svarbiausiu stažuotės momentu, leidžiančiu dalyviams ne tik praktiškai taikyti naujas metodikas, bet ir giliau suprasti Lietuvos kultūrinius ir švietimo ypatumus.
Vienas iš išskirtinių kontaktinės stažuotės įvykių buvo apsilankymas Lietuvos Respublikos Seime, kuris suteikė dalyviams unikalią galimybę susipažinti su šalies teisėkūros procesu. Ši ekskursija leido dalyviams ne tik pamatyti, kur ir kaip formuojami Lietuvos įstatymai, bet ir suvokti, kokie švietimo, mokslo ir socialiniai klausimai yra Lietuvos įstatymų leidėjų dėmesio centre.
Vizito metu buvo surengti susitikimai su Lietuvos Seimo Kultūros komiteto atstovais: Robertu Šarknicku (komiteto narys, pirmininko pavaduotojas) ir dr. Stasiu Tumėnu (komiteto narys, LMS narys), kurie aptarė su dalyviais esamas švietimo iniciatyvas ir vyriausybės remiamus projektus. Šie susitikimai suteikė vertingos informacijos apie tai, kaip Lietuvoje skatinamos inovacijos švietimo ir mokslo srityse, ir kokios yra galimybės tarptautiniam bendradarbiavimui šiose sferose.
Ši patirtis ne tik išplėtė dalyvių profesines perspektyvas, bet ir parodė valstybės paramos svarbą švietimo ir mokslinių programų vystymui.
2024 m. gegužės 23 d. tarptautinės stažuotės dalyviai susirinko paskutiniam susitikimui Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje esančioje LMS būstinėje. Renginys vyko hibridiniu formatu, įgalinančiu dalyvauti tiek asmeniškai, tiek internetu, tokiu būdu išplečiant galimybę pasisakyti ir diskutuoti kaip Ukrainoje, taip ir Lietuvoje tuo metu esantiems dalyviams.
Susitikimą pradėjo LMS pirmininkas prof. dr. Dalius Serafinas, kuris pabrėžė stažuotės metu atliktų darbų svarbą ir kiekvieno dalyvio įnašą į žinių ir patirties mainus. MSI direktorius dr. Vygintas Gontis akcentavo stažuotės esminius pasiekimus ir aptarė ateities planus.
Pagrindinė paskutiniojo susitikimo dalis buvo skirta apvalaus stalo diskusijai tema „Aukštojo mokslo horizontai: Europos patirtis ir globalios tendencijos“. Diskusijoje dalyvavo žinomi mokslininkai ir pedagogai, kurie dalijosi savo mintimis ir pastebėjimais apie esamus pokyčius švietimo ir mokslo srityse.
Renginys baigėsi neformalaus bendravimo dalimi, kurios metu dalyviai turėjo galimybę užmegzti ryšius, aptarti galimas bendras iniciatyvas ir pasikeisti kontaktais ateities bendradarbiavimui.
Šis susitikimas ne tik apibendrino stažuotę, bet ir sudarė pagrindą ilgalaikiams profesiniams ryšiams ir bendradarbiavimui tarp dalyvių bei organizacijų iš Ukrainos ir Lietuvos.