„Daugeliui baigusių farmacijos studijas visuomenės vaistinė būna pirminė „stotelė“. Vieni joje pasilieka ilgiau, kiti – trumpiau. Tuo tarpu ligoninės vaistininko pareigos – kiek kitokios, jis atlieka mokytojo vaidmenį ligoninės aplinkoje, juk vaistininkai – vaistų ekspertai“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto farmacijos studijų programos studentas Gabrielius Leščinskas. Ketvirtakursis studentas ir Farmacijos ir farmakologijos centro docentė Kristina Garuolienė pasakoja, kokia iš tiesų yra vaistininko profesija ir kurį kelią – visuomenės ar ligoninės vaistininko – verta pasirinkti Lietuvoje.
Dinamiškas ir kritinio mąstymo reikalaujantis darbas
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad darbas visuomenės vaistinėje ir ligoninės vaistinėje yra vienodas, VU farmacijos studentas G. Leščinskas šį mitą neigia: „Sunku išskirti vieną aspektą, nes tai yra dvi skirtingos darbo specifikos, turinčios vieną ar kitą bendrumą. Visuomenės vaistininkai yra atsakingi už vaistinių preparatų išdavimą, farmacinės paslaugos suteikimą ir, esant poreikiui, vadovaudamiesi turimomis žiniomis ir teisės aktų reikalavimais, gali parinkti tinkamiausią vaistą, taip pat – informuoti gyventojus apie racionalų vaistų vartojimą, matuoti ir įvertinti gyventojų fiziologinius parametrus, kontroliuoti vaistininko padėjėjus ir t. t.“
Ligoninės vaistininko pareigos, anot G. Leščinsko – sudėtingesnės: užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigos skyrių ir padalinių aprūpinimą vaistais, gaminti vaistus vaistinėje pagal specialius užsakymus, informuoti gydytojus apie vaistus ir aprūpinti jais pacientus, atlikti tyrimus ir analizes, vadovaujantis jų rezultatais teikti gydytojams siūlymus dėl dozavimo, konsultuoti dėl individualiems pacientams tinkamiausio gydymo.
„Taigi ligoninės vaistininkas yra ne tik vaistų išdavėjas, bet ir pacientų, gydytojų, slaugytojų konsultantas su vaistų vartojimu ir skyrimu susijusiais klausimais, stebintis vaistų efektyvumą, saugumą, galintis dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Lyginant su darbu visuomenės vaistinėje, žinių ir įgūdžių gylis čia tikrai skiriasi. Reikalingos ne tik žinios apie vaistus, bet ir nepriekaištingas darbas komandoje“, – pasakoja studentas.
Jis priduria, kad užsienio šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, esama ligoninės vaistininkų, galinčių skirti receptinius vaistinius preparatus pacientams, išrašyti juos iš gydymo įstaigų ir bendradarbiauti su kitais sveikatos specialistais tarpdisciplininėse komandose: „Drįsčiau teigti, kad ligoninės vaistininko kelias – tikrai netradicinis. Tai – dinamiškas, kritinio mąstymo reikalaujantis darbas. Verta paminėti, kad ateityje ligoninės vaistininkų poreikis augs. Taip bus todėl, kad ligoninės vaistininkai labai puikiai gali padėti mažinti nepageidaujamą vaistų poveikį, su vaistų vartojimu susijusias klaidas ir taip gerinti pacientų sveikatą bei gyvenimo kokybę.“
Klinikinis vaistininkas – svarbus specialistas ligoninėse
„Ligoninės vaistininkas, dar kitaip vadinamas klinikiniu vaistininku, nėra nauja specializacija. Daugelyje Europos Sąjungos šalių ligoninės vaistininkas – labai svarbus ligoninės specialistas, be kurio nebūtų įmanoma užtikrinti vaistų saugos ir kokybiško gydymo vaistais“, – teigia VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto docentė K. Garuolienė.
Anot mokslininkės, ligoninės vaistininkai aprūpina pacientus jų gydymui būtinais vaistais, yra atsakingi už vaistų saugojimą ir gamybą individualiems pacientams, taip pat konsultuoja pacientus, kaip tinkamai vartoti vaistus, bendradarbiauja su sveikatos priežiūros specialistų komandomis, pataria dėl vaisto parinkimo, dozavimo ir stebėjimo, taip padėdami optimizuoti kiekvieno paciento gydymą.
„Daugelyje Europos Sąjungos šalių ligoninės vaistininkai konsultuoja lėtinėmis ligomis (diabetu, hipertenzija, astma ir kt.) sergančius pacientus dėl tinkamo vaistų vartojimo, galimų nepageidaujamų šalutinių poveikių ir vaistų sąveikų, skatindami pacientus aktyviai dalyvauti valdant savo ligą. Ypač svarbus ligoninės vaistininkų vaidmuo atliekant ne viena lėtine liga sergančių ir daug vaistų vartojančių pacientų priežiūrą, užtikrinant, kad pacientai gautų saugią ir efektyvią vaistų terapiją, pritaikytą jų konkretiems poreikiams. Ligoninės vaistininkams tenka dalyvauti ir klinikiniuose tyrimuose, taip pat – ligoninės teikiamų paslaugų gerinimo iniciatyvose, skirtose sumažinti vaistų skyrimo klaidas ir pagerinti pacientų gydymo rezultatus“, – pasakoja docentė.
Pasak mokslininkės, tikėtina, kad ateityje Lietuvos ligoninių vaistininkų funkcijos plėsis. „Vaistininkai – svarbūs sveikatos priežiūros specialistų komandos nariai, atliekantys esminį vaidmenį optimizuojant gydymą vaistais ir diegiant į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą Lietuvoje“, – teigia doc. K. Garuolienė.
Po studijų – įvairios perspektyvos
Kalbėdamas apie klinikinio vaistininko darbą G. Leščinskas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje ligoninės vaistininkystė – siekiamybė: „Nors teisiniai aspektai yra daugiau ar mažiau sureguliuoti, Lietuvoje vyraujanti situacija dar neatspindi tos tikrosios praktikos, kuri egzistuoja daugelyje kitų Europos šalių, pavyzdžiui, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir kt. Žinoma, nesklandumų esama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Centrinės ir Rytų Europos šalyse – Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Vengrijoje ir kt. Todėl reikia pripažinti, kad visuomenės vaistinė – pirminė stotelė daugeliui baigusių farmacijos studijas. Vieni joje pasilieka ilgiau, kiti – trumpiau.“
Vis dėlto karjeros pasirinkimų laukas po farmacijos studijų yra kur kas platesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak studento, jau studijų metu galima pradėti žvalgytis po darbo rinką, atlikti praktikas tiek gamybinėje, tiek visuomenės vaistinėje, išbandyti jėgas farmacinėse įmonėse, kurių veikla – tikrai dinamiška.
„Perspektyvų yra įvairių – galima realizuoti save didmeninėse vaistų prekybos ir gamybos įmonėse, dirbti valstybės įstaigose, tęsti mokslinę veiklą aukštosiose mokyklose ir mokslinių tyrimų institucijose arba išvykti į užsienį ir ten garsinti Lietuvos vardą. Rinktis tikrai yra iš ko“, – sako G. Leščinskas.
Dabar jau ketvirto kurso studentas prisimena, kad jo sprendimas pasirinkti farmacijos studijas buvo gerai apgalvotas: „Labai gerai pamenu tą vidinį pokalbį su savimi, kurį turėjau sėdėdamas prieš baltą popieriaus lapą. Ant vienos jo pusės buvau užrašęs „renkuosi studijuoti skandinavistiką, nes…“, o ant kitos – „renkuosi studijuoti farmaciją, nes…“. Farmacija laimėjo, surinkusi daugiau pliusų.“
Pasak studento, vienas pagrindinių privalumų – farmacijos studijos ir profesija pasižymi stabilumu ir turi paklausą: „Per penkerius studijų metus galima ne tik įgyti daug naudingų žinių apie cheminius junginius, jų sintezę, junginių poveikį organizmui, bet ir suprasti, kaip veikia žmogaus organizmas, kas sukelia ligas, kaip tos ligos yra gydomos, kokie tyrimo metodai naudojami diagnozuojant vienas ar kitas ligas. Darbas laboratorijose – taip pat labai įdomus ir leidžia suprasti, ar norėsis išbandyti save kaip mokslininką. Taigi farmacija – daugiasluoksnė kryptis, stabili ir paklausi, nuolatos auganti, ir čia visada reikės gerų specialistų.“
Po studijų G. Leščinskas planuoja geriau susipažinti su visuomenės vaistininko darbo ypatumais, o vėliau – tęsti studijas ir siekti mokslų daktaro laipsnio. „Žinoma, atsiradus galimybei, mielai išbandyčiau ir ligoninės vaistininko darbą, kuris man atrodo įdomesnis ir reikalaujantis daugiau kompetencijų. Man smagu, kad ateityje galėsiu panaudoti sukauptas žinias ir patirtį kryptingai, prisidėsiu prie žmonių savijautos, sveikatos gerinimo, visuomenės švietimo ir ugdymo, susijusio su vaistų vartojimu“, – tvirtina studentas.