Gegužės 18 d. Kalniškės miške, Lazdijų r., vyko 1945 m. Lietuvos partizanų mūšio prieš sovietų okupantus minėjimas.
Autoriaus archyvo nuotr.
Šv. Mišias už laisvės kovotojus, kritusius Kalniškės mūšyje, aukojo Lazdijų Šv. Onos parapijos klebonas, dekanas kun. Nerijus Žvirblys.
Kalniškės miške įvyko vienas didžiausių Lietuvos partizanų istorijoje mūšių su SSRS okupacinės valdžios vidaus kariuomene. Apie 100–120 Lietuvos partizanų, vadovaujami Jono Neifaltos-Lakūno ir Aleksandro Padimansko-Šarūno, kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių SSRS NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko kareivių, bet išsiveržė iš apsupties. NKVD pajėgų nuostoliai – keli šimtai nukautųjų ir sužeistųjų. Mūšyje narsiai kovėsi ir vieno iš vadų žmona Albina Neifaltienė-Pušelė, kuri taiklia rankinio kulkosvaidžio ugnimi padarė priešui daug nuostolių, tačiau ir pati buvo pakirsta priešo kulkos. Kautynėse žuvo daugiau kaip 40 (pasak operatyvinių dokumentų, 62) partizanų.
1989 m. Lietuvos partizanų palaikai buvo atkasti ir iškilmingai perlaidoti Simno kapinėse. Į Kalniškės mūšio vietą atėję aplinkinių kaimų žmonės surinko Lietuvos partizanų kūnus bei jų kūnų dalis ir palaidojo jas bendrame kape. 1990 m. Kalniškės mūšio vietoje žuvusiems partizanams pastatytas paminklas (autorius – J. Nevulis). Kasmet čia statomi paminklai, kryžiai ir koplytstulpiai. Partizanų giminės, artimieji, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, Laisvės kovų dalyviai ir geros valios žmonės stengiasi, kad čia stovėtų 44 atminties ženklai. Lietuvos partizanų atminimui čia pasodinti 44 ąžuolai.