Šiais metais 100-mečio jubiliejų mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kaip vieną svarbiausių savo veiklos segmentų įvardija aktyvų bendradarbiavimą su verslu. 
Per 30 studijuoti siūlomų studijų programų yra nuolat atnaujinamos bei tobulinamos dalyvaujant darbdaviams bei atsižvelgiant į jų poreikius. O šie poreikiai pastebimai kinta agroverslo, maisto pramonės, miškininkystės įmonėms ir ūkininkams nuo tradicinio modelio „dirbti sunkiai“ pakilus į lygmenį „dirbti sumaniai“. Todėl darbdaviai jaunus žmones skatina drąsiai rinktis su veikla žemės ūkyje bei miškininkystėje susijusias universitetines bakalauro studijas. O jas baigusiuosius, atsižvelgiant į sparčius šių sektorių modernizacijos tempus ir darbo rinkos poreikius, savo kompetencijų lauką ragina plėsti studijuojant magistrantūroje.
Žemės ūkiui keliami uždaviniai reikalauja vis aukštesnės kompetencijos šių uždavinių sprendėjų
„Šiandienos iššūkių kontekste žemės ūkiui keliami uždaviniai perkopia vieno sektoriaus ribas. Strateginė jo užduotis aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją tebeišlieka. Tačiau žemės ūkis privalo sugebėti prisitaikyti prie klimato kaitos, gaminti vis daugiau kokybiško maisto nesukeldamas neigiamo poveikio aplinkai. Be to, vystantis bioekonomikai ir žiedinei ekonomikai, pastebimai auga dar viena svarbi žemės ūkio funkcija – jis tiekia vis daugiau žaliavų įvairioms pramonės šakoms bei energetikos sektoriui. Akivaizdu, kad visiems šiems tikslams pasiekti reikia naujų žinių ir inovacijų“, – teigia bioekonomikos tyrimų srityje dirbanti mokslininkė, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.
Pasak pašnekovės, šiuo metu besimokantiems VDU Žemės ūkio akademijoje suteikiama ne tik fundamentinių pasirinktos profesijos žinių, bet ir įvairių tarpdisciplininių – duomenų valdymo, informatikos, skaitmenizacijos, vadybos, komunikacijos ir kt.
„Agrosektorius, palyginti su kitais sektoriais, yra vienas sparčiausiai skaitmenizuojamų ir robotizuojamų. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį robotai bus įdiegti ir dirbs kiekviename pažangiame ūkyje. Agrosektoriuje dronų, mašinų su jutikliais naudojimas jau yra tapęs įprastu reiškiniu. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) bus tie profesionalai, kurie turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių bagažą kurs ateities žemės ūkį. VDU ŽŪA, glaudžiai bendradarbiaudama su agroverslu ir atliepdama jo lūkesčius, šiuo metu įgyvendina apie 30 studijų programų“, – kalba VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebinti, kad pastaruoju metu šioje aukštojoje mokykloje gerokai išaugo magistrantūros studijų populiarumas. Ir tai yra patvirtinimas, kad norint rasti vardiklį tarp gyvosios gamtos ir vis sudėtingesnių inovacijų, reikalingi tai išmanantys specialistai.
Miškininkystės studijų programų rengėjai nuolat laiko ranką ant sektoriaus aktualijų pulso
„VĮ Valstybinių miškų urėdijoje (VMU) dirba daugiau nei 500 darbuotojų, kuriems yra privalu būti įgijus universitetinį miškininkystės srities pirmosios pakopos išsilavinimą. Todėl nekantriai laukiame netrukus VDU ŽŪA vyksiančios diplomų įteikimo šventės, kuomet absolventų būryje sveikinsime ir grupę mūsų įmonės miškininkų.
O jeigu darbuotojas ateityje sieks vadovaujančiojo posto, jis turės būti baigęs magistrantūros studijas. Ir šis reikalavimas nustatytas ne dėl įrašo asmens CV, o dėl gilesnių specialisto žinių ir kompetencijų, kurios reikalingos vertinant didelius duomenų srautus bei priiminėjant geriausiai subalansuotus sprendimus. Miškininkystės sektoriuje stebima ryški kartų kaita, ir kyla pavojus, kad jau artimoje ateityje galime pritrūkti aukštos kompetencijos žmogiškųjų išteklių. Todėl įmonė deda pastangas užbėgti šiai problemai už akių, bendradarbiaudama su miškininkystės specialistus rengiančia VDU Žemės ūkio akademija, dalyvaudama moksleiviams skirtose studijų mugėse, organizuodama edukacinius renginius mokyklose, pristatydama miškininko profesiją kaip patrauklią ir perspektyvią“, – į apsirūpinimo žmogiškaisiais ištekliais ateitį orientuotus veiksmus komentuoja VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Pasak pašnekovo, Valstybinių miškų urėdijai valstybė yra iškėlusi labai atsakingus uždavinius. Tai miško atkūrimas ir įveisimas, jo sodmenų išauginimas, medienos ruoša ir prekyba. Miškininkai turi inventorizuoti VMU valdomus išteklius, atlikti ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti.
„Uždaviniai išties dideli, tačiau šiame kontekste nuo stereotipiškai įsivaizduojamos miškininkų veiklos pobūdis yra visiškai pasikeitęs. Šiuolaikinėje miškininkystėje naudojama labai daug modernių technologinių priemonių – nuo specialiojo transporto iki skaitmeninių programų ir robotų dronų. Todėl bendradarbiaudami su VDU ŽŪA drauge organizuojame studentų profesines praktikas, teikiame siūlymus tobulinant studijų programas. Mūsų darbuotojai dirba ir VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojais. Džiugu, kad miškininkystės studijų programų rengėjai nuolat laiko ranką ant sektoriaus aktualijų pulso ir studijų programos tobulinamos bei atnaujinamos atsižvelgiant į socialinių partnerių bei darbo rinkos lūkesčius. Miško paskirtis šiuo metu yra kur kas platesnė nei medienos gamyba, todėl ir šiuolaikinė miškininkystė neapsiriboja rutininių procedūrų vykdymu – miškininkas privalo gebėti priimti efektyvius sprendimus. Jis turi turėti tvirtą teorinių žinių bagažą, gebėti kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, mylėti gamtą, išmanyti technologijas bei gebėti auginti ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu tvarų mišką“, – reziumuoja V. Kaubrė, atkreipdamas dėmesį, kad būsimieji miškininkai yra ir vieni iš nedaugelio, kurie mokosi lotynų kalbos. O tai tradiciškai laikoma aukštos erudicijos ženklu.
Naujos kartos specialistai kelia iššūkių patiems darbdaviams
„Agrosektoriuje dirbantis agronomas, inžinierius, socialinių mokslų atstovas šiandien turi gebėti analizuoti, sisteminti duomenis bei rasti geriausiai subalansuotus sprendimus, nes sektorius labai sparčiai žengia pažangiausių technologijų keliu, ir darbas su duomenimis, technologijomis tampa vienu esminių sėkmės rodiklių. Taip pat šis specialistas turi gebėti dirbti komandoje, būti komunikabilus, iniciatyvus bei finansiškai raštingas“, – kalba pasėlių savidraudos fondo Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika, pastebintis, kad išaugę uždaviniai reikalauja visiškai naujų sektoriaus darbuotojų kompetencijų – jie turi gebėti analizuoti didelius duomenų srautus ir priiminėti sprendimus, nuolat siekti naujų žinių, dirbdami komandoje argumentuotai ginti savo nuomonę. Pasak M. Rusteikos, agrosektorius šiandien laukia lyderių ir tarpdisciplininių žinių įgijusių profesionalų.
„Tokie lūkesčiai kelia naujų iššūkių ir vienintelei šalyje specialistus agrosektoriui rengiančiai VDU Žemės ūkio akademijai. Tačiau jos ilgametė patirtis ir partnerystė su agroverslo įmonėmis šiandien yra pavyzdys, kaip bendradarbiaujant galima pasiekti puikių rezultatų. Tiek mūsų, tiek kitų įmonių atstovai studentams skaito paskaitas, organizuoja profesines praktikas, inicijuoja naujų programų atsiradimą ir esamų tobulinimą. Tarkime, mums, kaip tarptautinei kompanijai, yra aktualu tai, kad VDU ŽŪA studijų programos yra tarptautiškos ir studentai gali sėkmingai dalyvauti tarptautiniuose mainų projektuose“, – kalba pašnekovas.
M. Rusteikos teigimu, VDU ŽŪA studijų programos, kaip to pageidauja darbdaviai, kartu yra ir specializuotos, suteikiančios specifinių bazinių žinių, ir tarpdisciplininės, orientuotos į platų kontekstą.
„Kadangi studentai jau nuo antro studijų kurso įmonėse atlieka profesinės veiklos praktikas, jie akivaizdžiai patiria, kaip teorinės žinios koreliuoja su gamyba ir kitomis praktinėmis veiklomis“, – pastebi pašnekovas. Be to, studijų procesą praplečia užsiėmimai moderniose VDU ŽŪA laboratorijose ir Bandymų stotyje, kur studentai turi galimybę matyti, kaip gimsta inovacijos.
„Visa tai jauniems žmonėms padeda išsikristalizuoti būsimą asmeninės karjeros kryptį, kuri VDU ŽŪA absolventams gali būti labai plati – jie sėkmingai dirba agroverslo įmonių specialistais, vadovais, teikia konsultavimo paslaugas, eina pareigas viešajame sektoriuje ar vysto nuosavus verslus“, – dėsto pasėlių savidraudos fondo filialo vadovas ir VDU ŽŪA socialinis partneris, pastebintis, kad visais atvejais gilesnes žinias savo darbe gali pritaikyti magistro laipsnį įgijęs absolventas. Studijuodamas magistrantūroje žmogus jau turi susiformavusį tikslą, žino, ką moka ir kokių žinių pageidauja gauti. Labai svarbu ir tai, kad magistrantas gali keisti studijų kryptį ir taip praplėsti savo kompetencijų ribas. Agronomas gali studijuoti vadybą, ekonomiką, žemėtvarkininkas – teisę ir t.t.
Pašnekovas atviras: jauni, naujos kartos specialistai kelia naujų iššūkių ir pačioms agroverslo įmonėms. „Ateina nauja karta, baigusi šiuolaikines studijų programas, gebanti laisvai komunikuoti užsienio kalbomis, naudotis išmaniosiomis technologijomis. Jos atstovai nėra nusiteikę laukti, kol darbdavys juos pasirinks. Tai jie renkasi darbo vietą, kurioje dirbti būtų patrauklu ir perspektyvu. Tai pačias įmones skatina tobulėti. Dėl to dar sparčiau vystosi visas agrosektorius“, – teigia M. Rusteika, pastebintis, kad 95 proc. pasaulyje sukurtų žemės ūkio inovacijų šiuo metu Lietuvoje jau yra taikomos ir tai visiškai keičia suvokimą apie veiklą žemės ūkyje.