Šiandien skaitmenizacija Lietuvos švietimo sektoriuje atveria naujas galimybes ir iššūkius, keisdama tradicinius mokymo metodus. Kuriamos inovatyvios skaitmeninės mokymo priemonės ne tik skatina studentų kūrybinį mąstymą ir įsitraukimą, bet ir leidžia aukštųjų mokyklų dėstytojams modernizuoti studijų programas. Nacionalinės švietimo agentūros „EdTech“ centras kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), siekdami kelti dėstytojų skaitmenines kompetencijas ir atnaujinti studijų programas, kvietė juos dalyvauti skaitmeninės transformacijos mokymų programoje „Aukštųjų mokyklų dėstytojų skaitmeninės transformacijos kompetencijų tobulinimo mokymai“.
Programą bendradarbiaujant su VDU lektoriais sukūrė ir įgyvendino VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras (PKVC), vykdydamas projektą „Skaitmeninė švietimo transformacija“ („EdTech“). Mokymų metu VDU dėstytojams pavyko sukurti daugiau nei 100 interaktyvių skaitmeninių mokomųjų priemonių ir integruoti jas į savo studijų dalykus.
Apie skaitmeninių kompetencijų ugdymo būtinybę, sukurtas inovatyvias skaitmenines mokymo priemones (SMP), leidusias dėstytojams modernizuoti ir atnaujinti norimus studijų dalykus, kalbamės su šioje mokymų programoje dalyvavusiais lektoriais – VDU Azijos studijų centro vadovu, Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) dėstytoju dr. Arvydu Kumpiu ir VDU Švietimo akademijos (ŠA) dėstytoja doc. dr. Rasa Nedzinskaite-Mačiūniene.
Skaitmeninės mokymo priemonės skatina studentų kūrybiškumą ir įsitraukimą
Projekto metu, koordinuojant Profesinių kompetencijų vystymo centrui (PKVC), dėstytojai sukūrė daugiau nei 100 interaktyvių skaitmeninių mokomųjų priemonių. VDU dėstytojas dr. Arvydas Kumpis „EdTech“ parengė skaitmeninę mokymo priemonę (SMP) – „Tautiškumo išlaikymas Rytų Azijoje“. Ši inovatyvi priemonė VDU bakalauro studijų programos „Regiono studijos: Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos“ studentams padeda giliau suprasti tautinės tapatybės sociokultūrinius aspektus Rytų Azijoje.
Pasak dr. A. Kumpio, šią bakalauro studijų programą besirenkantys studentai dažnai pasižymi „nestandartiniu“ požiūriu, pomėgiais ir kūrybiniu potencialu, todėl tradicinės studijų dalyko atsiskaitymo formos, pavyzdžiui, seminarai ar testai, juos gali pernelyg „įrėminti“.
„Sukurta skaitmeninė mokymo priemonė yra orientuota į įvairių studentų kompetencijų ugdymą, kūrybiškumą, gebėjimą dirbti komandoje, ji padeda geriau suprasti dėstytojo suformuluotus reikalavimus ir susieti mokomąjį turinį, interpretuojant jį įvairiuose kontekstuose, ypatingą dėmesį skiriant užduoties interaktyvumui“, – pabrėžia jis.
Pasitelkus šią SMP, studentams buvo pateikta užduotis grupėse sukurti vaizdo įrašą pasirinkta tema, pateikiant jį TV žinių formatu. VDU dėstytojas pasidžiaugė aktyviu studentų įsitraukimu, gautu pozityviu atgaliniu ryšiu bei puikiais rezultatais – įdomiais vaizdo įrašais. Todėl nenuostabu, kad jis planuoja sukurtą SMP naudoti ir ateityje dėstant šį studijų dalyką.
VDU docentės dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė ir dr. Eglė Stasiūnaitienė Švietimo vadybos magistratūros studentams sukūrė interaktyvią skaitmeninę mokymosi priemonę – pabėgimo kambarį „Edukodas“. Pastarasis yra integruotas į VDU Švietimo vadybos ir organizacinio mokymosi studijų dalyką. Doc. dr. R. Nedzinskaitės-Mačiūnienės teigimu, šios SMP tikslas – padėti studentams įtvirtinti dalyko žinias ir atlikti savitikros testą. „Edukodas“ apima šešių tipų užduotis, tarp kurių – ne tik žinių testas, bet ir vaizdo įrašai. „Džiugu, kad pabėgimo kambarį jau spėjo išbandyti VDU Švietimo vadybos ir Švietimo vadovų magistratūros studijų programų studentai, kurie atsiliepimuose įvertino jo privalumus ir tobulintinus aspektus“, – dalinasi pašnekovė.
Antroji doc. dr. R. Nedzinskaitės-Mačiūnienės sukurta skaitmeninė priemonė – tai interaktyvi „Moodle“ studijų aplinka, skirta VDU bakalauro studijų studentams, pasirinkusiems Pedagogikos studijų dalyką. Pasak jos, šioje SMP buvo integruoti įvairūs dirbtinio intelekto ir kiti skaitmeniniai įrankiai, siekiant sukurti kuo patrauklesnę mokomąją studijų aplinką.
„Pavyzdžiui, dalyko temai skirtos iliustracijos buvo sukurtos su „Microsoft Bing“ įrankiu, o vaizdo įrašų peržiūros – su „Edpuzzle“ programa. Struktūrinio mąstymo lavinimui ir infografikų kūrimui buvo panaudota „Canva“ programa, o dokumentų dalinimuisi ir bendradarbiavimui – „Google Drive“ ir „Jamboard“ įrankiai. Kadangi VDU Pedagogikos studijų dalyką renkasi ir būsimi ikimokyklinės pedagogikos, ir fizinio ugdymo pedagogikos specialistai, mano tikslas buvo plačiajam studentų ratui parodyti, kaip galima panaudoti ir integruoti įvairius skaitmeninius įrankius mokomojo proceso metu, o taip pat paskatinti juos praktiškai išbandyti ir ateityje“, – apibendrina pašnekovė.
„EdTech“ mokymų programa – vertinga patirtis dėstytojams
Abu VDU dėstytojai, dalyvavę „EdTech“ mokymų programoje, ją įvertino itin pozityviai. Daugybės teigiamų dėstytojų atsiliepimų susilaukė VDU Užsienio kalbų instituto (UKI) lektorės Vigilijos Žiūraitės mokymai „Inovatyvūs dėstymo metodai kuriant ir įgalinant informacines technologijas“, taip pat inovatyvaus ugdymo ekspertų iš NHL Stendeno taikomųjų mokslų universiteto (Nyderlandai), doc. dr. Roelien Wierdos ir Rono Barendseno mokymai „Trends in education“. Dėstytojai palankiai įvertino ir kitas mokymų temas – VDU Menų fakulteto (MF) lektoriaus Augustino Balaišio mokymus „Įtraukūs įrankiai ir dirbtinio intelekto technologijos edukacijoje“, VDU Informatikos fakulteto (IF) lektoriaus Edgaro Ščiglinsko mokymus „Video turinio kūrimas – baziniai montažo principai“ ir kt.
VDU dėstytojo dr. A. Kumpio teigimu, ši mokymų programa viršijo jo lūkesčius. Ypač naudingi jam pasirodė mokymai apie įvairių skaitmeninių įrankių panaudojimą, pavyzdžiui, „Canva“, „Nearpod“ ar „Padlet“, kurie leidžia pagerinti studentų įsitraukimą į mokymo(si) procesą. Mokymų metu įgytas žinias jis pritaikė ne tik dirbdamas VDU, bet ir vieno vizito metu, dėstydamas Japonijoje, Tokijo Showa moterų universitete. „Nors Japonija atrodo itin išsivysčiusi šalis technologijų srityje, tačiau aukštojo mokslo institucijose dėstytojo ir studento santykis yra gana konservatyvus, studentai yra kuklūs, nelinkę garsiai atsakinėti ar diskutuoti. Bet vizito metu pasitelkti skaitmeniniai įrankiai, tokie kaip „Nearpod“ ar „Padlet“, padėjo peržengti bendravimo barjerus ir leido studentams aktyviau įsitraukti į mano dėstomas paskaitas, pavyzdžiui, kartu pildant sužaidybintas apklausų formas ar įvairiais užduočių lentas“, – tikina jis.
Skaitmenizuoto mokymo privalumai ir iššūkiai
Paklaustas apie intensyvėjančią skaitmenizaciją švietimo sektoriuje, VDU Azijos studijų centro vadovas dr. A. Kumpis pabrėžia, kad pastarosios sėkmė labai priklauso nuo mokomo dalyko ir dėstytojo gebėjimo tinkamai ir patraukliai integruoti skaitmeninius įrankius. Nors jis pripažįsta, kad humanitarinių mokslų krypties dėstytojai gali pasigirti didesniu skaitmeninių įrankių pasirinkimu ir paprastai geba juos lengviau pritaikyti, tačiau svarbiausia – atrasti balansą tarp teorinės medžiagos ir interaktyvių užduočių pateikimo.
Pašnekovo manymu, švietimo srityje vykstančios skaitmenizacijos ignoruoti negalime, tačiau trūksta pozityvesnio dėstytojų bendruomenės požiūrio – suvokiant, kad šis procesas gali būti naudingas abiem pusėms: dėstytojams ir studentams.
„Tradiciniai mokymo(si) metodai, kurie atrodė efektyvūs prieš 10–20 metų, šiandien gali būti neveiksmingi. Skaitmeniniai įrankiai leidžia suderinti tradicinius ir inovatyvius metodus, padeda studentams įsisavinti informaciją, pademonstruoti praktinius dalykus „čia ir dabar“, jie palengvina ir dėstytojų darbą. Kadangi dauguma užduočių gali būti perkeltos į skaitmeninę erdvę, dėstytojams nebereikia į paskaitas fiziškai atsinešti testų ar kitų įrankių. Neretai studentams, norintiems atlikti užduotį, užtenka išmaniojo telefono. Jeigu galime padėti studentams veiksmingiau perimti mūsų žinias, tuomet mums, dėstytojams, verta ieškoti naujų dėstymo formų ir metodų“, – įsitikinęs dr. A. Kumpis.
VDU dėstytoja doc. dr. R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė pritaria vyraujančiai nuomonei, kad įvairių skaitmeninių priemonių integravimas tampa vis svarbesne šiuolaikinio švietimo tendencija. „Vis dėlto jos yra tik pagalbinė priemonė mokomojo proceso metu. Technologijos nepadarys visko už mus, tačiau gali labai palengvinti dėstytojų darbą“, – pabrėžia ji, pridurdama, kad dėstytojų atsakomybė už kokybiško mokomojo turinio parengimą, informacijos perteikimą ir gebėjimą sudominti studentus, visgi išlieka. Docentės teigimu, nors galima diskutuoti dėl iššūkių (pavyzdžiui, siekiant skaitmenizuoti gamtos mokslų studijų dalykus), tačiau „EdTech“ projektas tapo puikiu įrodymu, kaip įvairūs skaitmeniniai įrankiai ir inovatyvios mokymo(si) metodikos gali būti pritaikytos įvairiose studijų srityse.