Šią gegužę Švariųjų technologijų (angl. Cleantech) klasterio valdybos pirmininke patvirtinta Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkė dr. Inga Matijošytė sako, kad švariųjų technologijų sąvoka yra labai plati ir svarbi kiekvienam iš mūsų.
„Švariųjų technologijų sąvoka apima ne tik šių inovacijų kūrimą, bet ir visuomenės informavimą. Aplinkosaugos iššūkiai ir tarša yra ne tik pramonės, ne tik gamybos, bet ir plačiosios visuomenės atsakomybė. Manau, kad galimas Vilniaus universiteto fakultetų, tyrėjų grupių ir akademinės bendruomenės įsitraukimas į švariųjų technologijų veiklas yra labai platus, pradedant tinkamu jaunosios kartos ugdymu ir baigiant didelėms įmonėms aktualiais sprendimais“, – pažymi mokslininkė.
Švariosios technologijos apima daugybę įvairių sprendimų, atliepiančių žiedinės ekonomikos filosofiją ir padedančių spręsti pasaulines aplinkosaugos problemas. 2018 m. įsteigtas Lietuvos švariųjų technologijų klasteris vienija švariųjų technologijų srityje veikiančias įmones, mokslo ir studijų institucijas ir kitus subjektus, jungiančius savo profesines žinias, įgūdžius, dalykinius ryšius, reputaciją ir patirtį.
Švariųjų technologijų tema apima įvairias mokslo sritis, tad čia yra vietos tarpdiscipliniškumui. Pasak dr. I. Matijošytės, šalia įvairių plastikų skaidymo, energijos šaltinių kūrimo ir energijos kaupimo, tvaresnių transporto sprendimų į klasterio veiklas galėtų įsitraukti ir socialinių bei humanitarinių mokslų atstovai.
„Švariųjų technologijų sąvoka jau savaime suponuoja technologijų ir inovacijų kūrimą, bet daug dėmesio skiriame ir visuomenės informavimui. Šiandien vis dar gajus mitas, kad gyventojų išrūšiuotos atliekos galiausiai sumetamos į bendrą krūvą ir išvežamos į sąvartyną, tad dalis žmonių nemato prasmės rūšiuoti. Tokių mitų yra ir daugiau, tad visuomenę reikia šviesti. Ne mažiau svarbus ir sociologų vaidmuo, išryškėjantis diegiant sprendimus, kurie būtų priimtiniausi vartotojams“, – pasakoja mokslininkė.
Švariųjų technologijų klasteris vienija beveik 40 narių vien Lietuvoje, be to, suteikia galimybę bendradarbiauti ir su Baltijos šalių švariųjų technologijų koalicijos (Cleantech for Baltics Ecosystem Coalition) nariais iš Estijos ir Latvijos. „Lietuvos švariųjų technologijų ekosistemos 2023 m. apžvalgoje“ pažymima, kad 2023 m. Lietuvos švariųjų technologijų rinka patyrė laipsnišką augimą ir bendros investicijos į švariąsias technologijas Lietuvoje siekė 107,5 mln. eurų – tai net 70 proc. metinis augimas.
„Švariųjų technologijų klasterio nariai ne tik dalinasi gerosiomis praktikomis, gali lengviau užmegzti kontaktus su Lietuvos ir užsienio įmonėmis renginių metu, bet ir kartu kuria tvarius produktus“, – sako dr. I. Matijošytė.
Prieš keletą savaičių vykusiame Švariųjų technologijų klasterio organizuotame renginyje „DigiGreen“ dr. I. Matijošytės kolega doktorantas Jokūbas Krutkevičius rado bendradarbiavimo galimybių su įmonės „EMP recycling“ atstovais.
„Ši įmonė surenka nebenaudojamus elektronikos prietaisus ir perdirba šias atliekas. Pavyzdžiui, beveik visas surinktų šaldytuvų dalis galima panaudoti dar kartą, o įmonė per dieną jų perdirba apie 500 vienetų. Bėda yra su šaldytuvuose esančiu plastiku poliuretanu, kuris yra neperdirbamas ir užterštas. Jokūbo disertacijos tema yra poliuretano atliekų bioskaidymas, tad su įmone sutarėme, kad pabandysime savo mikroorganizmais ir fermentais suskaidyti jų turimas poliuretano atliekas. Aktyvus keitimasis žiniomis, patirtimi bei resursais gali tapti pagrindu naujiems ne tik įmonėms, bet ir visuomenei naudingiems produktams. Klasterio principu veikiantys verslai ir organizacijos sukuria sinergiją, kuri leidžia pasiekti didesnę inovacijų ir visuomenės gerovės naudą. Tikimės, kad ateityje sėkmingų klasterio narių bendradarbiavimo istorijų išgirsime dar ne vieną“, – sako dr. I. Matijošytė.