Netekome Vilniaus universiteto garbės daktaro profesoriaus Martyno Yčo (1917.XII.10–2014.IV.22)
Eidamas 97-uosius metus, š. m. balandžio 22 d. Boulderio mieste (Kolorado valst., JAV) mirė Martynas Yčas, JAV Niujorko valstijos Sirakūzų universiteto profesorius (emeritas), Vilniaus universiteto garbės daktaras. Paskutiniaisiais metais jis gyveno pas sūnų Joną ir marčią Lavinią.
Martynas Yčas – pasaulio žmogus. Rusijoje gimęs lietuvių kilmės JAV pilietis, Niujorko valstijos Sirakūzų universiteto profesorius, Vilniaus universiteto garbės daktaras, Afrikoje ir Australijoje dirbęs biologas teoretikas. Studijuojantieji genetiką, biochemiją ar biofiziką žino, kad 1954 m. fizikas G. Gamovas, biologas teoretikas M. Yčas ir biochemikas A. Ričas sugalvojo biologinio genetinio kodo tripletus.
Gimė M.Yčas Voroneže (Rusija) 1917 m. žymių Lietuvos visuomenės veikėjų – Hipatijos (Šliūpaitės) ir Martyno Yčų – šeimoje, Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukusioje į Rusiją. Ryški tėvų, dėdžių ir senelių visuomeninė veikla, 1940 m. geopolitiniai įvykiai privertė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentą trauktis iš Lietuvos, o Antrojo pasaulinio karo realijos blaškė po pasaulį, kol nuvedė į JAV. Čia tarnavo armijoje, studijavo biologiją ir kitus mokslus Viskonsino universitete, Kalifornijos technologijos institute, o ilgiausiai dirbo Niujorko valstijos universitete Sirakūzuose.
M. Yčas – mokslinio mąstymo žmogus. Jis 1994 m. Lietuvos jaunimui padovanojo originalių idėjų – mokslo „erezijų“ knygą – „Apie Biologiją“ (specialiai parašė anglų kalba, apmokėjo vertimą į lietuvių kalbą, leidybą, spaudą, apie 5000 egz. ir pavedė neatlygintinai aprūpinti mokyklų bibliotekas). Jau iš šios knygosturinio kiekvienas skaitytojas pajus autoriaus paveldėtą platų ir šakotą požiūrį į gamtos ir visuomenės mokslus, filologiją ir kultūrą. Tai originalus bandymas, mokymo priemonė, remiantis biologija, suvokti žmogų, visuomenę, jų paradoksus ir suprasti gyvosios gamtos ryšį su žmogumi, jo elgsenos keistybėmis. Tai biologo teo-retiko mąstymo specifika, supažindinanti su mokslinio pažinimo metodologija, faktų atradimais ir jų interpretacijų klystkeliais, ne vieno mokslininko trumpą nestandartinį apibūdinimą, leidžiantį kitaip pažiūrėti į didybę ir klaidas.
M. Yčas yra vienas iš 20 pasaulio mokslininkų – „RNR kak-laraiščio klubo“ (1954–1961) narių, kuriam priklausė daug Nobelio premijos laureatų – biologas Jamesas Watson‘as ir fizikas Francis Crick‘as, chemikas Melvinas Calvin‘as ir biologas Sydney Brenner‘is, žymieji fizikos teoretikai – Max Delbrück‘as ir Richard Feynman‘as bei kiti mokslo grandai, kurie padėjo naujosios molekulinės biologijos pamatus. Šiame klube Martyno Yčo kaklaraištis buvo ženklintas – Cys (Cisteinas) amino rūkšties simboliu.
Žymiausias M. Yčo mokslinis veikalas – 1969 m. monografija anglų kalba „The Biological Code“ (Biologinis kodas), išversta į daugelį kalbų. Mes, dauguma Lietuvos mokslininkų, su šiuo veikalu susipažinome tik 1971 m., kai knyga pasirodė rusų kalba. Mažai kas žino, kad Martynas Yčas ir Georgas Gamov‘as buvo tie pirmieji bioteoretikai, kurie, vos tik 1953 m. buvo paskelbta apie DNR (deoksiribonukleorūgštis) cheminę struktūrą, į šį gyvosios gamtos – biologinių sistemų struktūrinį reiškinį pradėjo žiūrėti ne cheminiu ir biocheminiu, bet kibernetikos – bioinformatikos kodavimo-dekodavimo požiūriu. Jie buvo visavertės – sisteminės bioinformatikos pradininkai, pirmojo 1956 m. simpoziumo „Information Theory in Biology“ (Informacijos teorija biologijoje) iniciatoriai ir pranešėjai. Šiuo požiūriu ypatingo dėmesio vertas G. Gamovo ir M. Yčo pranešimas ir straipsnis – „Kriptografinis požiūris baltymų sistezės problemoje“. Tai sistemų bioinformatikos pradžia.
Martynas Yčas – Biržų krašto patriotas. Jo iniciatyva ir lėšomis pakartotinai, 2009 m., buvo išleistos knygos: Jonas Yčas. BIRŽAI (Istorinis eskizas), Lietuvos valstybės ištakų politinio veikėjo tėvo – Martyno Yčo prisiminimai ir prisiminimų rrinkinys „Iš Agaro krašto (1885–1941)“. Taip pat jis įvykdė tėvo pažadą Lietuvos politikui Augustinui Voldemarui – išsaugoti ir išleisti A. Voldemaro Utenos kalėjime parašytą knygą – „Istorinis Kristus“ (knygoje –
„Ankstyvoji krikščionybė“, Kaunas, Candela, 1997). Išeidamas Anapilin Martynas Yčas pasauliui paliko ir tris sūnus – Martyną, Joną ir Juozą.
Martynas Yčas buvo visuomeniškas žmogus – formaliai JAV pilietis, bet tikras Lietuvos patriotas. Negana to, kad sunkiais pirmaisiais mūsų nepriklausomybės metais savo lėšomis padovanojo knygą „Apie Biologiją“, tą pačią knygą jis padovanojo ir gimtojo krašto – Rusijos jaunimui. Rusiškasis šios knygos leidimas, jose paskelbtos mokslo idėjos, cituojamos ne vienoje rusų autorių mokslinėje publikacijoje. M. Yčas finansiškai padėjo besikuriančiai VU GMF Ląstelės biochemijos laboratorijai, Vilniaus universitete įkūrė Martyno Yčo Fondą, kuris skiria vienkartines stipendijas gabiems, kūrybingiems tiksliųjų ir gamtos mokslų studentams, apmoka originalių mokslo asmenybių kvietimus paskaitoms Vilniaus universitete.
Pasaulio mokslo asmenybės, Vilniaus universiteto Garbės daktaro profesoriaus Martyno Yčo atminimas niekada neišblės iš Lietuvos mokslo istorijos puslapių.
Prof. Dobilas Kirvelis
http://dobilas.kirvelis.lt