Vygintas Gontis
Ši airių šventuoju laikomo Patriko diena Bostone yra virtusi kažkokiu visuotiniu šėlsmu. Mane sudomino informacija internete, kur buvo skelbiami prašymai organizuoti šventinį paradą. Tarp prašančiųjų buvo ir vietinė gėjų lyga, kuri taip pat buvo paminėta ir valdžios patvirtintame leidime. Krikščioniškos organizacijos ėmė protestuoti, kad tokiu atveju toks renginys negali būti vadinamas šventojo Patriko vardu.
Išėjęs pasidairyti po Pietų Bostoną, kurio centrinė gatvė vadinama Broadway, pastebėjau nemažą gyventojų sujudimą: grupėmis, nešini vaišėmis ir gėrimais, jie traukė vieni pas kitus į svečius. Visi buvo pasipuošę ryškiai žaliomis spalvomis, o kai kurie jau net spėję ir įkaušti. Žinoma, manęs į svečius niekas nekvietė, o ir šiaip nepastebėjau, kad vietiniai lietuviai būtų aktyvūs šio renginio dalyviai. Todėl tik stengiausi nepražiopsoti šventinio parado, apie kurio artėjimą galima buvo spręsti iš gausaus policininkų būrio aplinkinėse gatvėse ir parengtų priemonių, padedančių reguliuoti žmonių judėjimą.
Paradas Broadway gatvėje prasidėjo Bostono saugos tarnybų sirenomis ir technikos demonstravimu. Pravažiavo gausios ugniagesių, policininkų, sukarintų būrių ir kitų su tuo susijusių organizacijų kolonos. Po to valstybinės tvarkos sargus pakeitė įvairios švietimo organizacijos, pilietiniai judėjimai ir šiaip visokio plauko mėgėjų organizacijos. Paradas įgavo karnavalinį pobūdį, lyg pabrėždamas valstybinės tvarkos sargų ir „liaudies“ vienybę, kai visi tiesiog išreiškia norą švęsti, linksmintis ir visaip išdykauti. Keletą to šėlsmo akimirkų pabandžiau užfiksuoti savo fotoaparatu.
Bendras mano įspūdis toks, kad ši visuotinio šėlsmo šventė Amerikai labai tinka, kadangi užgožia čia gyvenančių žmonių kultūrinius skirtumus ir kuria karnavalinį bendruomeniškumą. Suprantama, tai kartu ir puiki proga komercinei veiklai klestėti. Man pavyko tų pagundų išvengti, nes pagrindinė maisto produktų parduotuvė saugumo sumetimais buvo uždaryta.
