Lietuvą pasiekė džiugi žinia iš Europos Komisijos: oficialiai patvirtinta Lietuvos sumanios specializacijos strategija, kuria siekiama efektyviai pasinaudoti mokslo laimėjimais ir turimas žinias paversti pinigais. Prieš keletą metų Europos Komisijos inicijuota idėja, kad kiekviena šalis turi susikurti savo sumanios specializacijos strategiją, virsta tikrove. Visoms Europos Sąjungos šalims, dar prieš prasidedant naujam finansavimo laikotarpiui, buvo pasiūlyta įvertinti savo mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus potencialą ir apgalvoti, į kokių sričių mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas investuojant būtų galima gauti didžiausią naudą.
Europos Komisija iškėlė Europos Sąjungos šalims narėms sąlygą – jei jos parengs strategijas, kuriose įvardins šalies ar regiono MTEP ir inovacijų prioritetus ir būdus jais efektyviai pasinaudoti, galės naudotis Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamomis finansinėmis investicijomis į šalies mokslo veiklų plėtrą. Lietuva, pateikusi savo sumanios specializacijos strategiją, pirmoji iš trijų Baltijos kaimynių jau gavo teigiamą atsakymą.
„Ši žinia mums visiems – malonus paskatinimas ir kartu didelis įsipareigojimas. Strategija parengta ir patvirtinta: dabar turėsime progą savo nuosekliu darbu įrodyti, kad investicijos į mokslą atneša didelę ekonominę naudą visai visuomenei ir leidžia šaliai būti konkurencingai tarptautiniu lygiu. Juo labiau kad Lietuvoje jau turime stiprią mokslo infrastruktūrą – sumanios specializacijos strategija padės ją tinkamai įdarbinti“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.
Sumanios specializacijos strategijos rengimą koordinavo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) bendru Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų sutarimu. Į procesą buvo įsitraukę keli šimtai Lietuvos mokslininkų, verslininkų, viešojo sektoriaus atstovų. Po plataus masto apklausų ir kelių dešimčių ekspertinių diskusijų buvo priimtas sprendimas, į kokias MTEP ir inovacijų kryptis Lietuva turi sutelkti didžiausią dėmesį.
„Šią užduotį iškėlusi Europos Komisija paskatino Lietuvos verslininkus, mokslininkus, viešojo sektoriaus atstovus padaryti tai, ką seniai reikėjo – visiems susėsti už vieno stalo ir susitarti, kokie yra mūsų prioritetai. Ar mes žinome, kurioje srityje dirba gabiausi šalies mokslininkai? Kur koncentruojasi didžiausios verslo pajėgos? Kur slypi didžiausias mūsų potencialas, jei sujungsime mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus pajėgas? Rengdami sumanios specializacijos strategiją, visi kartu ieškojome atsakymų, tad net pats procesas buvo didelis laimėjimas stiprinant bendradarbiavimą žmonių, kuriems gana retai tenka dirbti kartu. Dar maloniau, kad Europos Komisijoje dirbantys ekspertai patvirtino šio darbo rezultatus – einame teisingu keliu“, – džiaugiasi MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.
Lietuvos sumanios specializacijos strategijoje įvardinamos šios prioritetinės kryptys: energetika ir tvari aplinka; agroinovacijos ir maisto technologijos; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; kūrybinga visuomenė; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; transportas, logistika, informacijos ir ryšių technologijos. Šiose kryptyse buvo išskirti konkretūs prioritetai, kurių sąrašą galima rasti MOSTA tinklalapyje (http://www.mosta.lt/lt/sumani-specializacija/prioritetai ).
2015 m. birželio 12 d. sumanios specializacijos strategijos įgyvendinimo pradžią pažymės specialiai šiai progai skirtas renginys Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, į kurį taip pat planuoja atvykti Europos Komisijos atstovai.
Parengta pagal MOSTA 2015 m. gegužės 18 d. pranešimą