Seimas paskelbė 2016 metus Vietos bendruomenių metais. Seimas, pabrėždamas vietos bendruomenių reikšmę įgyvendinant Europos Sąjungos ir nacionalinę regioninę politiką, atsižvelgdamas į siekį stiprinti vietos savivaldą, kaip pilietinės visuomenės formavimo pamatą, vertindamas vietos bendruomenių pilietiškumą ir veiklumą, kaip svarbiausią prielaidą vietos ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai, 2016 metus paskelbė Vietos bendruomenių metais. Vyriausybei pasiūlyta sudaryti Vietos bendruomenių metų komisiją, kuri iki 2015 m. rugsėjo 1 d. parengs ir patvirtins Vietos bendruomenių metų programą ir pradės parengiamuosius darbus jai įgyvendinti. Siūloma 2016 metų valstybės biudžete numatyti lėšų Vietos bendruomenių metų komisijos sudarytai ir patvirtintai programai įgyvendinti.
2016-ieji – Prezidento Kazio Griniaus metai. Seimas plenariniame posėdyje nusprendė 2016-uosius paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais ir paminėti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę. Šį sprendimą Seimas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2016 metų gruodžio mėnesį bus minimos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, šeštojo Lietuvos premjero, gydytojo, publicisto Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės. Seimas pasiūlė Vyriausybei iki 2015 m. rugsėjo 1 d. parengti Prezidento Kazio Griniaus metų programą, koordinuoti jos įgyvendinimą ir numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
- Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Marijampolės apskrityje, Sasnavos valsčiuje, Selemos Būdos kaime. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimo narys. Rūpinosi sveikatos apsaugos klausimais, gynė tautinių mažumų apsisprendimo laisvę, pilietines teises. Nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. vasario 2 d. vadovavo VI Ministrų kabinetui. 1926 m. birželio 7 d. III Seimas išrinko K. Grinių Respublikos Prezidentu. Lietuvos Respublikai vadovavo iki 1926 m. gruodžio 17 d. K. Grinius mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje. 1994 m. jo palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje.
Kvietimas Popiežiui aplankyti Lietuvą. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė Vatikane susitiko su Popiežiumi Pranciškumi. Audiencijos metu Seimo Pirmininkė visos Lietuvos žmonių ir ypač neįgaliųjų vardu pakvietė šv. Tėvą atvykti vizito į Lietuvą. Popiežius padėkojo už kvietimą. L. Graužinienė taip pat įteikė atminimo dovaną – sidabrinį medalikėlį su Vilniaus Aušros Vartų Marijos atvaizdu. Pabučiavęs medalikėlį Popiežius dar kartą nuoširdžiai padėkojo ir paprašė už jį melstis.
Seimas siekia didinti pensijas. Gegužės 12 d. Seimas po pateikimo pritarė Darbo partijos frakcijos teiktai pataisai, kuria siekiama ratifikuoti Europos socialinės chartijos straipsnį, numatantį, kad minimali pensija šalyje turi būti ne mažesnė negu 50 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Dėl šios nuostatos Seimas, 2001 m. ratifikuodamas Europos socialinę chartiją, padarė išimtį.
Vidinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) 2014 metų ketvirtą ketvirtį siekė 553,9 euro po mokesčių. Vidutinė senatvės pensija šių metų kovą buvo 241,97 euro, o turint būtinąjį stažą — 251,58 euro.
Seimas paminėjo Steigiamojo Seimo 95-metį. Seimas plenariniame posėdyje paminėjo Steigiamojo Seimo 95-metį. Tai pirmoji tautos atstovybė Lietuvoje, išrinkta pirmuose demokratiniuose, visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose. 1920 m. gegužės 15 d. Kaune į pirmąjį posėdį susirinkę Steigiamojo Seimo nariai vienbalsiai patvirtino Lietuvos Nepriklausomybės deklaraciją: „Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaip demokratinę respubliką, etnografinėmis sienomis ir laisvą nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm.“
Steigiamojo Seimo rinkimai įvyko 1920 m. balandžio 14–15 d., pagal 1919 m. priimtą Rinkimų įstatymą. Tai buvo pirmieji visuotiniai, lygūs, slapti, tiesioginiai rinkimai Lietuvoje. Balsuoti atėjo net 90 proc. visų balso teisę turėjusių piliečių. Buvo išrinkta 112 Steigiamojo Seimo narių, tarp kurių buvo 6 Nepriklausomybės Akto signatarai. 1920 m. gegužės 15 d. Kaune įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Tą patį vakarą Seimo Pirmininku išrinktas Aleksandras Stulginskis.
Trišalei tarybai linkima atsinaujinti. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pasveikino konferencijos „Socialinis dialogas: progresas ir problemos. Lietuvos Respublikos trišalei tarybai 20 metų“ dalyvius ir svečius. Pasak parlamento vadovės, Trišalei tarybai reikėtų drąsiau ieškoti daugiašalio socialinio dialogo, įsiklausyti ir deramai atliepti visuomenės lūkesčius ir esamą socialinę, ekonominę bei politinę situaciją.
Lietuvos Respublikos trišalė taryba įkurta 1995 m. gegužės 5 d. lygiateisės trišalės partnerystės pagrindu, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų 1995 m. gegužės 5 d. susitarimą dėl trišalės partnerystės, taip pat vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos 144 konvencijos „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis.
Seimas nesutiko atmesti projekto dėl baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonių ridos suklastojimą. Seimas plenariniame posėdyje nepritarė Teisės ir teisėtvarkos siūlymui atmesti Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių ridos suklastojimą, neteisėtą odometro sunaikinimą ar pakeitimą. Seimui nesutikus projekto atmesti, nuspręsta pavesti jį svarstyti Ekonomikos komitetui. Svarstomais pakeitimais siūloma įtvirtinti, kad asmeniui, suklastojusiam transporto priemonės ridą, neteisėtai sunaikinusiam ar pakeitusiam transporto priemonės odometrą, grėstų bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už šią veiką atsakytų ir juridinis asmuo. Pasak projekto iniciatoriaus Seimo nario Kęstučio Masiulio, Lietuva yra bene vienintelė Europoje, kurioje legaliai leidžiama klastoti automobilių ridą. Tačiau tai yra ne tik paprastas pirkėjo apgavimas, bet ir kelia realią grėsmę eismo saugumui. Seimo nario įsitikinimu, priėmus šį įstatymą, Lietuvoje nebebūtų galima legaliai vykdyti veiklos, kuri kitose Europos Sąjungos šalyse yra draudžiama, o teisėsauga įgytų teisę bausti tokia veikla užsiimančius asmenis. Dėl to sumažėtų ridos klastojimo atvejų, o pirkėjų interesai būtų geriau apsaugoti.
Patvirtinta Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programa. Programos strateginis tikslas – siekti, kad Lietuva taptų saugesne valstybe, gebančia veiksmingai apsaugoti pagrindines žmogaus teises bei laisves ir užtikrinti viešąjį saugumą. Bus siekiama, kad gyventojų, saugiai besijaučiančių savo gyvenamojoje vietovėje, dalis didėtų nuo 72 proc. (2013 m.) iki 85 proc. (2020 m.) ir 90 proc. (2025 m.). Programos tikslai – sukurti saugią gyvenamąją aplinką, nepalankią organizuotam nusikalstamumui ir sunkiems bei labai sunkiems nusikaltimams vykdyti, mažinti nusikalstamų grupių daromų nusikaltimų žalą visuomenei; mažinti ir šalinti rizikos veiksnius, didinančius teroro aktų tikimybę; užtikrinti veiksmingą ES išorės sienos kontrolę ir užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir neteisėtai tarptautinei prekybai; sustiprinti apsaugą nuo gaisrų, ekstremaliųjų įvykių bei situacijų ir užtikrinti kvalifikuotą pagalbą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai; didinti teisėsaugos institucijų ir kitų valstybės įstaigų, kurioms pavesti su viešojo saugumo stiprinimu tiesiogiai susiję uždaviniai, veiklos veiksmingumą.
Dokumento aiškinamajame rašte teigiama, kad, preliminariais duomenimis, lėšos 2015–2025 metams programai įgyvendinti sudarys apie 693,978 mln. eurų, iš jų 613,253 mln. eurų – valstybės biudžeto lėšų ir 80,725 mln. eurų – Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų. Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio tvirtinimu, taip būtų stiprinamas valstybės atsakas į esamas grėsmes viešajam saugumui, pasirengiant naujiems galimiems iššūkiams ir mažinant ateities grėsmių riziką.
Rasų kapinės – kultūros paveldo objektas. Gegužės 13 d. Seimo Pirmininko pavaduotojo Jaroslavo Narkevičiaus iniciatyva Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas apie Rasų kapinių būklę. Komiteto nariai prieš dvejus metus buvo nutarę Rasų kapines įrašyti į kultūros paveldą, o jų būklės klausimus spręsti su Vilniaus miesto savivaldybe. Tačiau, pasikeitus sostinės valdžiai, atsirado abejonių, ar šis darbas bus tęsiamas. Praeitos kadencijos Vilniaus miesto savivaldybė atliko daug darbų: pagal finansines galimybes buvo rūpintasi kapinių tvarkymu, suremontuota senųjų kapinių šiaurinės tvoros dalis, pradėtas želdinių tvarkymas nepažeidžiant esamų antkapinių paminklų, vykdytas bendras Lietuvos ir Lenkijos projektas „Rasų kapinės Vilniuje. Inventorizaciniai, istoriniai ir kalbiniai tyrimai“. Bendradarbiauta su Varšuvos Kardinolo Vyšinskio universitetu, parengtas skaitmeninis žemėlapis, leidžiantis lengviau rasti palaidotų asmenų kapus.
Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ pateikė įvertinimui paskutinę Rasų kapinių projekto koncepcijos ir projektinių pasiūlymų bylą savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriui. Skyriaus vedėjas Darius Daunoras informavo, kad projekto koncepcijos parengimas pareikalavo daug pastangų, nes kapinių teritorija didelė, labai sudėtingas reljefas. Reikėjo atlikti istorinius, gamtosaugos, ikonografinius ir dendrologinius tyrimus. Planuota, kad viso techninio projekto rengimas bus baigtas iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Projekto kaina – apie 242 tūkst. eurų.
Rasų kapinės, vienos žymiausių ir seniausių Lietuvos kapinių, skaičiuojančios jau trečią šimtmetį, iki šiol nėra paskelbtos kultūros paminklu. Šis gyvas miesto istorijos paminklas, muziejus po atviru dangumi yra Lietuvos kultūros dalis. Dar 2013 m. Valstybinė kultūros paveldo komisija pritarė Vyriausybės nutarimo projektui dėl tokio juridinio statuso suteikimo šioms kapinėms. Tačiau projektas iki šiol tebėra įstrigęs Kultūros ministerijoje.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio metu nutarta siūlyti:
Vyriausybei – paskelbti Rasų kapines nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektu;
Vilniaus miesto savivaldybei – prie įėjimo į Rasų kapines įrengti informacinį stendą, kuriame būtų pateikta informacija apie čia palaidotus Lietuvos valstybei ir kultūrai nusipelniusius asmenis;
Vilniaus miesto savivaldybei – skirti lėšų vaizdo stebėjimo kamerų įrengimui Rasų kapinėse. Parengta pagal LR Seimo 2015 m. gegužės 20 d. pranešimą
Užuojauta dėl Vaclovo Aliulio mirties. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė reiškia užuojautą dėl kunigo marijono, rašytojo, disidento ir visuomenininko Vaclovo Aliulio mirties. Pažymėdama teologo nuopelnus Lietuvai, Seimo pirmininkė pabrėžė ir tai, kad velionis buvo aktyvus Sąjūdžio veikėjas, skleidęs visuomenei dvasines vertybes.