Lietuvos kronika
Aptarti saugumo politikos klausimai. Lietuvos Respublikos Seimo kvietimu Lietuvoje viešintis Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų Rūmų Pirmininkas Džonas Beineris (John Boehner) ir jo vadovaujama delegacija susitiko su Seimo vadovybe ir Seimo komitetų nariais. Aptarti dvišalio bendradarbiavimo, saugumo politikos ir energetinio saugumo klausimai. Seimo Pirmininkė, padėkojusi už JAV paramą Lietuvos laisvės kelyje, JAV Atstovų Rūmų Pirmininkui įteikė Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio medalį. Po susitikimo JAV delegacija apžiūrėjo Seimo Sausio 13-osios memorialą. Čia svečiams buvo pristatyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo istorija. JAV Kongreso narių vizitas Lietuvoje truko tris dienas.
Padėka ir įsipareigojimai. 2015 m. birželio 30 d. Seimas plenariniame posėdyje vienbalsiai priėmė Seimo rezoliuciją „Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento pareiškimo dėl Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo 75-mečio paminėjimo“. Seimas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento 1940 m. liepos 23 d. pareiškimo dėl Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo svarbą ir padėkojo JAV už nuolatinę ir ryžtingą šios valstybės vykdytą Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką. Seimas įsipareigojo visomis išgalėmis stiprinti strateginį bendradarbiavimą su JAV ir siekti kuo greitesnio Europos Sąjungos ir JAV laisvosios prekybos sutarties sudarymo. Dokumente palankiai vertinami susitarimai dėl JAV karinių pajėgumų buvimo Lietuvoje. JAV Kongresas raginamas ir toliau laikytis tvirtos nuostatos dėl Ukrainos teritorijos vientisumo ir įvairiais būdais prisidėti prie visokeriopos pagalbos teikimo Ukrainai. Lietuvos parlamentas įsipareigojo aktyviai prisidėti prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių gynybos ir saugumo strateginės koncepcijos nuostatų įgyvendinimo. Tikimasi, kad JAV Kongresas aktyviai rems laisvos, demokratinės ir nedalomos Europos vizijos kūrimą.
Rusijos Dūmoje – bandymai pateisinti sovietinę okupaciją. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad Rusijos generalinės prokuratūros sprendimas tirti, ar teisėtai TSRS Valstybinė Taryba pripažino Baltijos valstybių nepriklausomybę, yra „akivaizdi informacinio karo išraiška. <…> Tai yra visuomenės skaldymas ir propaganda“. NSGK pirmininkas pabrėžė, kad mūsų šalis patyrė okupaciją, todėl Lietuva referendumu, t. y. žmonių laisva valia ir apsisprendimu, pasisakė, kad palieka TSRS. „Sprendimas tirti nepriklausomybės pripažinimo teisėtumą gali būti dar vienas bandymas rusų akyse sukurti pateisinimą vykdomai ar būsimai agresyviai politikai. Krymas – viso to pavyzdys. Putinas niekaip negali susitaikyti, kad TSRS žlugo. Jeigu jam trūksta argumentų, siūlyčiau dar kartą pasiskaityti 1991 m. liepos 29 d. pasirašytą sutartį, kuria Rusijos Tarybų federacinė socialistinė respublika pripažįsta Lietuvos Respublikos suverenitetą“, – sakė A. Paulauskas.
Visuomenės atstovai teismuose. Seimo narys Artūras Paulauskas įregistravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 110, 112, 113 ir 114 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama Lietuvoje įtvirtinti tarėjų institutą. Pasak parlamentaro, taip būtų sudarytos sąlygos visuomenės atstovams dalyvauti vykdant teisingumą ir turėti sprendžiamąjį balsą. Šiuo įstatymo projektu siekiama, kad visuomenės atstovai į bylų nagrinėjimą įneštų gyvenimiškos patirties, sprendimus priimtų remdamiesi savo patirtimi ir bendruoju suvokimu.
Pasak Seimo nario, tarėjų atranka turėtų būti griežtai reglamentuota, o pačią atranką organizuotų savivalda. Tarėjams dalyvaujant bylos sprendžiamos daugelyje valstybių: Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje ir kt. Įstatymo projektui po pateikimo turi pritarti Seimas.
Užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių teisių apsauga. Birželio 25 d. įvyko Seimo Darbo partijos frakcijos susitikimas su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Susitikime aptarti besikartojantys incidentai, kai mūsų šalis nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais, kurie yra atimami iš Norvegijoje gyvenančių lietuvių šeimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 straipsnis nustato, kad Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje ir draudžia išduoti Lietuvos Respublikos pilietį kitai valstybei. „Dar prasidėjus istorijai dėl vaiko atėmimo iš lietuvių šeimos Norvegijoje, kreipiausi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas paskelbti atimto vaiko tarptautinę paiešką, tačiau buvo pasakyta, kad to padaryti negalima, o Norvegija, be jokių problemų, paskelbė mūsų piliečio tarptautinę paiešką ir jį surado. Kažkodėl Lietuva sugeba išreikalauti, kad į šalį būtų grąžinti kaliniai, o vaikų grąžinimas mūsų šalies institucijoms yra neįmanoma misija. Atimti vaikai praranda ryšį ne tik su motina, bet su mūsų šalies istorija, kalba, kultūra. Valstybė turi ginti savo piliečius, ypač nepilnamečius“, − sako europarlamentaras V. Mazuronis.
Civilinio kodekso pataisos dėl vaikų globos. Kodeksas papildytas nuostata, kad likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, jei tai atitinka geriausius vaiko interesus, ir gali trukti ne ilgiau negu tris mėnesius, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija pritaria, kad vaiko globa vaikų globos institucijoje tęstųsi ilgiau dėl šių objektyvių priežasčių: vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje arba šeimynoje (kai nėra galimybės nustatyti globą šeimoje), arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų jo interesus, arba kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš šeimos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje (kai nėra galimybės nustatyti globą šeimoje). Taip pat nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją apie atvejus, kai vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ilgiau kaip dvylika mėnesių. Vyriausybės įgaliota institucija per mėnesį nuo šios informacijos gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina galimybes grąžinti vaiką į šeimą ir įpareigoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją priimti sprendimą arba tęsti paslaugų teikimą šeimai, arba kreiptis į teismą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo. Pataisos įsigalios 2017 m. sausio 1 d.
Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. sukanka 150 metų, kai gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storostas), nutarė paskelbti 2018-uosius Vydūno metais ir taip priminti visuomenei šios iškilios asmenybės darbų ir idėjų reikšmingumą, filosofinio, literatūrinio, publicistinio palikimo svarbą šiandieninės Lietuvos visuomenės istorinės atminties ugdymui bei vertybinių nuostatų formavimui. „Vydūnas atskleidė tautiškumo ir žmogiškumo dermės būtinumą. Tikrąjį dvasingumą įkūnijantis žmogiškumas prireikus tampa pačia patikimiausia, jokia galia neįveikiama tautos apsigynimo tvirtove. Vydūnas parašė daugybę filosofijos traktatų, studijų, straipsnių, išskirtinių, į lietuvių literatūros aukso fondą įeinančių dramų, stiprino Mažosios Lietuvos lietuvių dvasią ir tautinę savigarbą, ryžtingai stojo prieš nuožmią savo tėvynainių nutautinimo politiką, visomis išgalėmis stengėsi stiprinti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos dvasią“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Seimo Pirmininko pavaduotoja, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė yra atkreipusi dėmesį, kad neatsitiktinai už nuopelnus išryškinant tautiškumo ir žmogiškumo dermės svarbą, už raginimą jos siekti santykiuose tarp tautų 1940 m. Vydūnas vos netapo kandidatu Nobelio premijai gauti. Pasak jos, tik prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sutrukdė pradėti pasirengimą pristatymo procedūrai.
Konferencijos apie inovatyvias mokymosi technologijas. Liepos 1–3 d. vyko tarptautinė IFIP Švietimo komiteto konferencija „Nauja mokymosi kultūra: informatika ir ateities kartos“. Liepos 4–5 d. įvyko IFIP švietimo komiteto TC3, kurį sudaro daugiau kaip 40 šalių atstovai, kasmetinis suvažiavimas. Liepos 4–8 d. vyko 20-oji tarptautinė konferencija „Inovacijos ir technologijos informatikos mokymui“ (ITiCSE 2015), kurioje informatikos mokymo ir naujovių srityje dirbantys mokslininkai pristatė naujausių mokslinių tyrimų rezultatus. Konferencijose dalyvava mokslininkai daugiau kaip iš 35 pasaulio šalių.
Įslaptinimas. Seimas priėmė asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisą, kuria siekiama apsaugoti asmenų, savanoriškai prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, interesus. Įstatyme nutarta įtvirtinti, kad informacija apie prisipažinusius ir į įskaitą įrašytus asmenis įslaptinama 75 metams. Projektą inicijavusi Vyriausybė siūlė prisipažinusius įslaptinti visam laikui, tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pažymėjo, kad nei teisės aktai, nei kitų NATO valstybių praktika nenumato įslaptinimo neribotam laikui terminų.
Atidėtas vidurinių mokyklų tipo panaikinimas. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti galimybes mokykloms tinkamai pasirengti vidurinės mokyklos tipo panaikinimui ir kokybiškai įvykdyti mokyklų akreditavimą. Priimtomis pataisomis nutarta vidurinės mokyklos tipo panaikinimą atidėti iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Iki šiol įstatyme buvo numatyta vidurinės mokyklos tipą panaikinti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Tokiu atveju nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. šiuo metu vidurinį išsilavinimą teikiančios ir į 2015 m. akreditavimo sąrašą neįtrauktos mokyklos arba kurių nespėta akredituoti būtų tapusios pagrindinėmis.
Kompensacijos dirbusiems pensininkams bus išmokėtos per trejus metus. Seimas plenariniame posėdyje reglamentavo kompensacijų išmokėjimo dirbusiems pensininkams tvarką. Įstatyme įtvirtinta, kad kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010–2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, bus pradėtos išmokėti 2016 m. Kompensacijas nutarta išmokėti per trejus metus. 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį pensijų gavėjams bus išmokėta 33 proc. praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. praradimų. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka bus ne didesnė kaip 100 eurų, ji bus išmokėta visa 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Kartu nustatytas analogiškas kompensavimo mechanizmas valstybinių pensijų gavėjams, kuriems valstybinės pensijos nuo 2010 iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo mokamos sumažintų dydžių dėl to, kad jie dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Kompensuojamosios sumos bus paveldimos ir jos bus išmokamos 2018 m. ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu paveldėtojai dėl mirusiajam priklausiusios pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipsis iki 2018 m. spalio 31 d.
Pagerbtas Vytauto Galvono atminimas. 2015 m. birželio 30 d. Seimas plenariniame posėdyje pagerbė IX ir X Seimo nario Vytauto Galvono atminimą. Buvęs Seimo narys Vytautas Galvonas tragiškai žuvo birželio 26 d. Alytaus aerodrome nukritus jo pilotuojam lėktuvui. „Be galo skaudu, kai pasaulį palieka dar kupinas idėjų ir energijos žmogus. Mus įkvėpdavo jo aktyvumas ir optimizmas. Vytautas daugelį metų dirbo Biudžeto ir finansų komitete, jam teko atstovauti ne tik įstatymų leidžiamajai, bet ir vykdomajai valdžiai. 2013 m. jis buvo paskirtas finansų viceministru. Iki atėjimo į politiką sėkmingai vadovavo ne vienai verslo įmonei. Vytautas buvo ir aktyvus visuomenininkas“, – kviesdama pagerbti velionio atminimą sakė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.
Prisiekė Seimo narys Vidas Mikalauskas. Vyriausioji rinkimų komisija pripažino buvusį Varėnos rajono savivaldybės merą, Lietuvos socialdemokratų partijos narį V. Mikalauską Seimo nariu, išrinktu vienmandatėje Varėnos–Eišiškių rinkimų apygardoje. Birželio 30 d. prisiekęs V. Mikalauskas Seime pakeis Liberalų sąjūdžio atstovą Algį Kašėtą, kuris kovo 15 d. buvo išrinktas Varėnos rajono meru ir atsisakė Seimo nario mandato. Naujasis Seimo narys dirbs Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje.
Seimas baigė kovo 10 d. prasidėjusią eilinę Seimo VI (pavasario) sesiją. Jos metu parlamentarai susirinko į 50 plenarinių posėdžių. Pavasario sesijos plenarinių posėdžių metu Seimo nariai priėmė daugiau kaip 370 teisės aktų. Atsižvelgdamas į geopolitinę situaciją, daugiausia dėmesio Seimas šioje sesijoje skyrė nacionalinio saugumo ir krašto gynybos klausimams, kurie palietė tiek visuomenę, tiek valstybės institucijų darbą. Seimas penkeriems metams sugrąžino privalomąją pradinę karo tarnybą, priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, patvirtino 2016 m. kariuomenės struktūrą, kurioje numatyta didinti krašto apsaugos sistemos karių skaičių.
Sesijoje apsvarstyti aktualūs finansų, ekonomikos, socialinės ir sveikatos apsaugos, teisėtvarkos, aplinkosaugos, švietimo, žemės ūkio, užsienio reikalų klausimai. Sutarta padidinti minimalų darbo užmokestį. Apsispręsta iki 2016 m. gruodžio 31 d. pratęsti PVM lengvatą už šildymą. Priimtas Vidaus tarnybos statutas. Seimas pritarė siūlymui asmenims, sužalotiems sovietų karinėje tarnyboje, skirti vienkartinę 835 eurų dydžio išmoką. Pritarta pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisoms, prailginant pareigūnų ir karių darbo stažą. Seimas įtvirtino privalomą statinių registraciją, atnaujinant duomenis apie statinio būklę Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimas į rudens sesiją rinksis rugsėjo 10 d.
Juras Požela: „Jaunavedžiai galės tuoktis ten, kur pageidauja“. Seimas birželio 25 d. priėmė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis santuoką bus galima sudaryti bet kurioje Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoje. Iki šiol tai buvo galima daryti tik savivaldybėje, kurioje deklaruota jaunavedžių ar jų tėvų gyvenamoji vieta. Socialdemokratas J. Požela džiaugėsi, kad pagaliau įstatymais nebus varžoma būsimų sutuoktinių teisė laisvai pasirinkti savo santuokos vietą, pridurdamas, kad po 2009 m. įstatymo pataisų suteikta laisvė rinktis pradėjo naują reiškinį – išvykstamąsias santuokas. Statistika rodo, kad išvykstamųjų santuokų skaičius savivaldybėse nuosekliai auga, o paslaugų pasiūla ir plėtra taip pat patvirtina tokių pataisų poreikį.
Dalia Kuodytė: „Partnerystės nederėtų vertinti kaip priešpriešos santuokai“. „Klaida vertinti partnerystę kaip priešpriešą santuokos pagrindu sudarytai šeimai“, – sakė liberalė, kartu su grupe parlamentarų pateikusi Civilinio kodekso papildymus ir pataisas, įteisinančias registruotą partnerystę Lietuvoje. „Partnerystė yra kur kas paprastesnis būdas įteisinti santykius – tai leistų greičiau ir sklandžiau spręsti iškylančius turtinius, socialinius, vaikų priežiūros klausimus, jeigu žmonės dėl kokių nors priežasčių nebūtų linkę sudaryti santuokos“, – forume akcentavo įstatymo pataisų iniciatorė D. Kuodytė. Jai antrino Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas Vytautas Mizaras. Jo manymu, reikėtų ne ieškoti skirtumų tarp santuokos ir partnerystės, bet susitelkti į panašumus, gerbti bet kokiu pagrindu atsirandantį šeimos gyvenimą. 2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo pabrėžta, kad pagal Konstituciją saugomos bei ginamos ir kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, tarp jų – santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurios yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.