Klaipėdoje įvyko Baltijos Asamblėjos (BA) Švietimo, mokslo ir kultūros bei Socialinės gerovės komitetų posėdis, skirtas Baltijos valstybių darbo rinkos perspektyvai ir su ja susijusiems pagrindiniams iššūkiams ir politiniams sprendimams aptarti. Pirmoje renginio dalyje diskutuota apie užimtumo ir nedarbo klausimus. Antroje dalyje daugiausia dėmesio skirta darbo rinkos ir švietimo sistemos ryšiams, buvo aiškinamasi, kaip užtikrinti efektyvesnį verslo ir mokslo bendradarbiavimą, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant investuoti į darbuotojų mokymą.
Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Mečislovas Griškevičius kalbėjo apie 2013–2022 m. švietimo strategijos tikslus, siekį sukurti paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, būtinybę derinti asmens pasirinkimą su valstybiniu planavimu. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad strategijoje „Europa 2020“ numatoma, kad iki 2020 m. Europai reikės dar 16 mln. aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tikimasi, kad iki 2020 m. bent 40 proc. 30–34 metų darbuotojų turės aukštąjį išsilavinimą. Tuo metu Lietuvoje jau šiuo metu aukštąjį išsilavinimą yra įgiję 45,5 proc. darbuotojų, todėl bus siekiama gerinti studijų bei mokymų kokybę ir siekti kuo didesnio jų atitikimo darbo rinkai. M. Griškevičius taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje populiarėja profesinis mokymas. Pavyzdžiui, 2013 metais pirminio profesinio mokymo kvalifikaciją įgijo 14 754 asmenys, o 2014 m. – 15 290. 2014 metais net 60 proc. profesinių mokyklų absolventų įsidarbino ar sukūrė savo verslą. Vertindamas darbo rinkos poreikius ateityje, jis pabrėžė, kad bus siekiama pakeisti santykį tarp studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose ir profesinėse mokyklose, t. y. apversti „piramidę“, sudaryti sąlygas bendrojo ugdymo išsilavinimą įsigyti kartu su profesiniu mokymu, ilginti praktinio mokymo ir praktikos trukmę aukštojo mokslo institucijose nuo 15 iki 30 proc.
Apie švietimo ir mokslo problemas Lietuvoje kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Kristina Selezniova, Ji akcentavo, kad Lietuvoje iki šiol absolventų karjeros stebėsena buvo fragmentiška. Dabar kuriami nauji įrankiai nuolatinei stebėsenai. Tai – nacionalinio masto specialistų kvalifikacijų žemėlapis ir karjeros valdymo informacinė sistema, aprėpianti 25 aukštąsias mokyklas. Šios priemonės leis rinkti objektyvią informaciją, planuoti švietimo politiką, investuoti į švietimą. Parengta pagal Baltijos Asamblėjos 2015 m. birželio 5 d. pranešimą.