Prof. dr. Jonas Jasaitis
Universitetuose šiomis dienomis šventiška nuotaika – teikiami bakalaurų ir magistrų diplomai. Administracijos padaliniai suskaičiavo, kiek įvairių specialybių absolventų jau išleido kiekvienas fakultetas ir visas universitetas nuo pat jo įkūrimo. Apie įspūdingus skaičius pranešama visuomenei. Didžiulis kiekis universitetinį išsilavinimą įgijusių žmonių netrukus bus ne tik įrašytas į statistinių ataskaitų lenteles, bet, tikėkimės, aktyviai įsitrauks į valstybės gyvenimą. Be abejo, vėl nuskambės teiginiai, kad esame tarp labiausiai išsilavinusių Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių, ir tuo tikrai galime didžiuotis. Didėjanti aukščiausios kvalifikacijos specialistų dalis turėtų lemti ir mūsų visuomenės gerovę, sparčius visos šalies ekonomikos augimo tempus, jos investicinį patrauklumą. Tai turėtų lemti ir spartesnį socialinių problemų sprendimą: geresnį visų gyventojų grupių užimtumą, ryškiai mažėjantį socialinės paramos poreikį, vis retesnes asocialaus elgesio apraiškas, mažėjančią socialinę atskirtį, visuomenės politinio sąmoningumo ir aktyvumo kilimą, geresnį skirtingų socialinių sluoksnių tarpusavio supratimą ir jų bendradarbiavimą, gerėjančią bendrąją kultūrinę atmosferą. Juk natūralu, kad išsilavinusi visuomenė turėtų gyventi ne tik sočiau, bet ir tvarkingiau, švariau – tiek fizine, tiek ir dvasine prasme. Turėtų būti daug efektyviau sprendžiami visi socialiniai konfliktai.
Straipsnis prieinamas tik prenumeratoriams. Dėl prenumeratos kreiptis į „Mokslo Lietuvos“ redakciją.