Virgilijus Skulskis, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas
Daiva Šileikienė, Aleksandro Stulginskio universitetas
Šiuolaikiniame pasaulyje planetos gyventojų aprūpinimas maistu – viena svarbiausių problemų. Maisto poreikiai susiję ne tik su žmogaus fiziologinėmis reikmėmis, bet ir su socialiniais, kultūriniais bei ekonominiais interesais. Dažniausiai žmonės pirmenybę teikia saugiems produktams. 
Šiuolaikinė maisto kokybė – tai ne tik maistinė ir energetinė vertė, bet ir maisto sauga, kurią reglamentuoja Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teisiniai dokumentai. Šiuo metu rinkoje didėja ekologiškų maisto produktų asortimentas, tai leidžia sąmoningiems vartotojams padėti spręsti ir aplinkosaugos problemas. Įvairių sociologinių tyrimų (2005, 2007, 2012) duomenimis, jei tik būtų galimybė, 73 proc. pirkėjų pirmenybę teiktų ekologiškiems produktams ir sutiktų mokėti didesnę kainą. Tačiau dabartinė ekonominė padėtis tai riboja, nes ekologiški produktai yra kur kas brangesni už įprastinius.
Didėjančią paklausą lemia vartotojų motyvacija. Juos domina, kuo ekologiški produktai geresni už įprastinius, kaip galima nustatyti jų kokybinius skirtumus ir jų reikšmingumą. Vartotojai nori būti užtikrinti, kad jų perkami produktai tikrai yra ekologiški. Perdirbėjai taip pat yra suinteresuoti nustatyti tokį autentiškumą, ypač kai tenka įsigyti produktų sudedamąsias dalis ir priedus.
Šios temos yra ir mokslininkų akiratyje. Lietuvoje jas tyrinėja Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU), Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI), Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI), Kauno technologijos universiteto (KTU) ir kitų mokslo institucijų atstovai. Lietuvos mokslininkai dalyvauja įgyvendinant ES 7-osios Bendrąją mokslinių tyrimų programą (FP7), jungiančią nacionalines ir regionines programas į vieną tinklą (ERA-NET). Siekiant įvertinti metodus, naudojamus ekologiškų maisto produktų tyrimams, buvo įgyvendintas CORE ORGANIC II projektas „Greiti tyrimo metodai ekologiškų augalininkystės produktų autentiškumui nustatyti“ (angl. Authentic Food), kuriame 11-kos Europos šalių mokslininkai (tarp jų ir Lietuvos) 2011–2015 metais taikė ir vertino skirtingus analizės metodus maisto produktų – kviečių ir pomidorų bei jų produktų (makaronų bei pomidorų padažų) – skirtumams nustatyti. Tyrimams pasirinktos abi žemės ūkio gamybos sistemos – intensyvioji ir ekologinė.
Maisto medžiagų balansui užtikrinti ekologinėje gamyboje naudojamas mėšlas ir žalioji trąša. Projekto svarbiausias tikslas – sukurti ir išbandyti analitinių metodų paketą ekologiškų maisto produktų autentiškumui nustatyti. Nagrinėjome tyrimo metodų greitumo ir ekonomiškumo klausimus, kurie yra ypač aktualūs vartotojams. Kviečiai buvo auginami Danijoje ir Italijoje, pomidorai – Italijoje. Praktinių tyrimų metodus vertino ir komentavo Danijos, Prancūzijos ir Italijos sertifikavimo bei tikrinimo įstaigų ekspertai.
Po pirmųjų derliaus metų tyrimai buvo vykdomi daugeliu cheminės analizės metodų, o antraisiais ir trečiaisiais metais susitelkta į labiausiai pasiteisinusius. Vienas jų yra daugiaelementė analizė (kai nustatoma iki 70 elementų). Tyrimai atlikti induktyviuoju būdu išlaikomos plazmos optinės emisijos spektrometru, o rezultatai įvertinti daugiamate statistikos programa. Didelis prietaiso dinaminis diapazonas ir tikslumas leido nustatyti esminius skirtumus tarp ekologiškų ir įprastinės augalininkystės produktų. Vis dėlto reikia pripažinti, kad tai yra daug darbo reikalaujantis ir gana brangus metodas.
Vertinant gautus rezultatus, iškelta hipotezė, kad kai kurie nustatyti elementai pateikia informaciją ir apie geografinę augalinės produkcijos kilmę. Išlieka stipri dirvožemio tipo ir agrocheminių savybių įtaka elementinei augalų sudėčiai. Projekte taikytas izotopų metodas, kuriuo nustatyti esminiai skirtumai tarp anglies δ C ir azoto δ N skirtingų skaičių izotopų. Šio tyrimo rezultatai leido daryti prielaidas tiek apie skirtingas žemės ūkio gamybos sistemas, tiek apie naudojamas skirtingas trąšas. Tai atspindėjo skirtinguose regionuose išauginti pomidorai ir jų padažai, kviečių grūdai bei jų produktai – miltai ir makaronai.
Vykdant šį projektą, taikyti ir sudėtingesni spektrometrijos bei chromatografijos metodai. Mėginiuose nustatyti mažos molekulinės masės junginiai efektyviosios skysčių chromatografijos (UHPLC–MS) metodu. Gauti šio metodo rezultatai leido nustatyti skirtumus pagal vietoves ir skirtingas ūkininkavimo sistemas pomidoruose ir jų padažuose. Nustatyti esminiai skirtumai pomidoruose, išaugintuose Danijoje.
Šio metodo rezultatų analizė parodė, kad visiems tirtiems produktams ypač stipri meteorologinių sąlygų įtaka. Platesnis šio metodo taikymas produktų autentiškumui nustatyti būtų tikras iššūkis mokslinei hipotezei pagrįsti. Nyderlanduose spektrometriniu (PTR-MS) metodu atliktų tyrimų protonų reakcijos masės rezultatai leidžia prognozuoti produktų juslinių savybių, pavyzdžiui, skirtingų aromatų ir jų intensyvumo, skirtumus augalinėje produkcijoje, pateiktoje iš skirtingų šalių regionų. Tai dar viena galimybė produktų autentiškumui nustatyti ir vertinti.
Nors ekologinėje žemės ūkio gamyboje draudžiama naudoti pesticidus, buvo vykdomi pesticidų likučių tyrimai augalinės produkcijos pavyzdžiuose. Ekologiškuose produktuose būna pesticidų likučių, kurių priežastys gali būti foninė dirvožemio ir požeminio vandens tarša, transportavimas, sandėliavimas ir kitos aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, nesąžiningų augintojų kaimynystė. Kol visos šios aplinkybės nėra teisiškai įvertintos ES ekologinio ūkininkavimo reglamentuose, tokie produktai gali būti ženklinami ekologiškų produktų logotipais. Tačiau kyla klausimas, ar įmanoma nustatyti „pesticidų ribą“ tarp ekologiškų ir įprastų maisto produktų.
Pasirinktas iššūkis – aptikti didžiausią pesticidų likučių atsiradimą įprastiniuose ir ekologiškuose kviečių ir pomidorų produktuose. Šio tyrimo metu buvo nustatyti panašūs pesticidų likučių kiekiai tiek ekologinėje, tiek įprastinėje žemės ūkio gamyboje. Nors pomidoruose ir kviečių grūduose, išaugintuose ekologinėje žemės ūkio gamyboje, nustatytos mažesnės skaitinės vertės, tačiau esminių skirtumų nėra. Todėl grandinėje „nuo lauko iki stalo“ išlieka pesticidų kiekio didėjimo ir skirtingų gamybos sistemų produkcijos vienodėjimo šių teršalų atžvilgiu galimybė.
Apibendrinant projekto rezultatus tenka konstatuoti, kad, įmanoma nustatyti skirtumus tarp skirtingų žemės ūkio gamybos sistemų produkcijos ir įvertinti produktų autentiškumą, tačiau taikyti metodai nėra nei lengvai įgyvendinami, nei pigūs ir greiti. Apie tai buvo diskutuojama su sertifikavimo ir vartotojų institucijų atstovais projekto Italijoje surengtoje baigiamojoje konferencijoje. Tyrimus reikėtų vykdyti daugelyje ES valstybių, naudojant analitinius metodus ir ieškant optimalių variantų, kurie atitiktų gamintojų ir vartotojų interesus.
Virgilijus Skulskis yra socialinių mokslų daktaras (vadybos ir administravimo kryptis – 03S). Daiva Šileikienė – technologijos mokslų daktarė (aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos kryptis – 04T)