Sausio mėnesio išradimas
Išradimas yra susijęs su skaidrių terpių lazeriniu pjovimu, pagrįstu dviejų ultra-trumpų impulsų lazerinės spinduliuotės bangos ilgių panaudojimu ir jų laikiniu ir/arba erdviniu suderinimu. Dviejų skirtingų bangos ilgių impulsinės lazerio spinduliuotės pluoštai fokusuojami apdirbamos skaidrios terpės viduje skirtingose apdirbamos terpės gyliuose. Be to, minėti skirtingų bangos ilgių lazerio impulsai į jų fokusavimo plokštumas ateina skirtingu laiku, kur ilgesnio bangos ilgio lazerio spinduliuotės impulsai yra užvėlinti trumpesnio bangos ilgio spinduliuotės impulsų atžvilgiu.
Pjovimo greitis ir kokybė yra valdomi eksperimentiškai parenkant minėtų skirtingų bangos ilgių lazerio spinduliuočių impulse užvėlinimo laiką, jų fokusavimo plokštumų erdvinę padėtį viena kitos atžvilgiu bei skirtingų bangos ilgių spinduliuočių impulsų energijų santykį.
Puslaidininkių ir ypač šviesos diodų pramonėje kaip padėklai dažniausiai naudojamos safyro arba silicio karbido plokštelės, kurios pasižymi geromis šiluminio laidumo savybėmis bei kristaline struktūra, tinkama auginti puslaidininkių kristalus. Safyras yra antra pagal kietumą medžiaga, o lazerio spindulys „neatšimpa“, todėl turi daug privalumų prieš kitus metodus. Skaidrių medžiagų pjaustymas lazeriu taip pat aktualus mobiliųjų telefonų, kompiuterių bei vaizduoklių pramonės šakoms. Pjūvio kokybė yra svarbi, nes ji tiesiogiai lemia gaminio gyvavimo trukmę ir atsparumą išoriniam mechaniniam poveikiui.
Pagrindinis fokusavimo medžiagos viduje privalumas yra tas, kad medžiaga suskaldoma arba suraižoma negeneruojant nuolaužų, kurios gali užteršti arba pažeisti padėklo paviršiuje suformuotas puslaidininkio šviesos diodo (LED šviestuko) struktūras. Toks būdas taip pat prailgina puslaidininkinio prietaiso naudojimo trukmę, o šviesos diodų atveju – sumažina šviesos išvedimo iš padėklo nuostolius ir pan.
Šis būdas realizuojamas UAB “ELAS” kuriamose lazerio pjovimo staklėse elektronikos pramonei.
Išradėjai: Gediminas RAČIUKAITIS, LT, Mindaugas GEDVILAS, LT,
Valdemar STANKEVIC, LT
Pareiškėjai: Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, LT, UAB ”ELAS”, LT
Patento Nr: LT 6240
Patentinės informacijos centras