Dr. Jonas Pakutinskas
Žemės kadastrą sudaro trys svarbiausios dalys: žemės kiekybinė apskaita, jos kokybinė charakteristika ir vertinimas. Kol tiksliai neįvardinsime žemės kadastro darbų, jų nesuskirstydami į konkrečias dalis, tol tie darbai nebus aiškūs, kils daug painiavos ir įvairiausių nesusipratimų. Daug tais klausimais išspausdinta tiek mokslinių, tiek ir gamybininkams skirtų knygų, brošiūrų bei straipsnių, tačiau jų teiginiai vienas kitam prieštarauja.
Šiame straipsnyje, nesigilindamas į viso žemės kadastro darbų atlikimo problemas, kilusias nuo XVI a., o gal ir dar anksčiau, aptarsiu tik kai kuriuos svarbiausius paskutinių dviejų žemės vertinimo darbų etapų: pirmojo – 1977–1990 m. (tuometinio Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto, Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto ir Žemės ūkio skaičiavimo centro) ir antrojo – 2007–2014 m. (Agrocheminių tyrimų centro ir VĮ Valstybės žemės fondo) rezultatus bei panagrinėsiu kitas žemės vertinimo problemas.
Ar tikrai pirmajame darbų etape buvo vadovaujamasi sovietine metodika?
Kai kas mano, kad pirmajame žemės vertinimo darbų etape 1977–1990 m. Lietuvos žemė buvo vertinama tik pagal 1977 m. patvirtintą SSRS žemės vertinimo metodiką. Iš tikrųjų žemė buvo vertinama ir pagal sąjunginę metodiką, ir pagal metodiką, pritaikytą Lietuvos sąlygoms. Taigi, pagal pastarąjį variantą žemės našumo balais buvo įvertinta visa Lietuvos ūkių, rajonų ir visos respublikos ariamoji žemė, daugiamečiai sodiniai, pievos, ganyklos ir žemės ūkio naudmenos pagal jų melioracinės būklės kategorijas (drėkinama, nenusausinta ir nusausinta), o žemės ūkio naudmenos – dar ir ekonominiais balais.
Straipsnyje „Lietuvos žemių našumas“ („Mano ūkis“, 2015 m. Nr. 4) rašoma: „Visi ankstesni žemės našumo vertinimai ir metodika neišsamiai atspindėjo realią padėtį. Sudarant 1980–1990 m. žemės našumo vertinimo lenteles, atskirų dirvožemio atmainų augalų derlingumas daugeliu atvejų buvo įvertintas pagal tipinių ūkių vertinimo sistemą, naudojant ne visai tikslius buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių apskaitos duomenis.”
Toks bendras, bet gana kategoriškas straipsnio autorių teiginys nedaug ką pasako ir negali sumenkinti viso atlikto darbo. Tuo metu mes analizavome ir mokslinių įstaigų augalų derliaus tyrimų duomenis. Tačiau jų buvo per mažai, o dalis jų – nepakankamai tikslūs. Todėl iš maždaug 2000 tiksliųjų lauko bandymų, kuriuos 1971–2005 m. vykdė Agrocheminių tyrimų centras, buvo panaudota apie 1000. Be to, nebuvo atlikta tų duomenų mokslinė analizė, kuri parodytų, kurie duomenys yra tikslesni.
Drėgmės pertekliaus zonoje, kurioje yra Lietuva, žemės našumas labai priklauso nuo atliktų sausinimo darbų kiekio ir kokybės. Dabar mūsų šalis dėl melioravimo darbų pergyvena krizės laikotarpį. Sunku net apytiksliai nuspėti, kokią įtaką labai sumenkusi sausinimo sistemų kokybė daro mūsų šalies žemės našumui. Manau, reikėtų atlikti nusausintos žemės ir joje esančių įrenginių išsamią inventorizaciją, nes tokie duomenys labai pagerintų žemės vertinimo darbų tikslumą. Dėl netikslios melioruotų plotų apskaitos ir jų sumenkusios kokybės žemės našumo vertinimo duomenys yra netikslūs. Reikia tikėtis, kad Vyriausybė ras lėšų ir priemonių ne tik melioruotiems plotams ir įrenginiams tinkamai prižiūrėti, bet ir naujiems šlapiems plotams sausinti.
Kaip teigė VĮ Valstybės žemės fondo Dirvožemio skyriaus viršininkė L. Lukšienė, 2014 m vertinant žemės našumą, buvo naudotasi 2013 m. sausio 1 d. duomenimis. Norint tiksliai įvertinti Lietuvos žemės našumą, pirmiausia reikia žinoti šlapios žemės nusausintas apimtis, jų melioracinę būklę ir kitus tokios žemės naudojimo klausimus.
Ar dabar jau išmokome vertinti?
Žemės vertinimo darbų apimtis mūsų valstybėje yra tikrai didelė. Tačiau pastarasis tų darbų atlikimo etapas – per daug ištęstas. LR Seimo Kaimo reikalų komitetas dar 2004 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 36’2 pritarė siūlymui atnaujinti žemės našumo vertinimo darbus ir Vyriausybei pasiūlė parengti žemės našumo vertinimo atnaujinimo Lietuvoje darbų programą. Remdamasi šiuo sprendimu, LR žemės ūkio ministerija 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 3D-661 sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta parengti žemės našumo vertinimo atnaujinimo koncepciją, darbų programą, o vėliau ir žemės našumo vertinimo metodiką.
Po trejų metų LR žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 3D-35 buvo patvirtinta Žemės našumo vertinimo metodika. 2011 m. autorių kolektyvas išleido knygą „Lietuvos žemių našumas“ (2011). 2015 m. žurnale „Mano ūkis“ (Nr. 4) išspausdintas J. Mažvilos, L. Lukšienės, G. Staugaičio ir R. Mockevičiaus straipsnis „Lietuvos žemių našumas“. Taigi, nuo darbo pradžios iki jo pabaigos (rezultatų paskelbimo) prabėgo apie 12 metų.
Kitas labai svarbus klausimas – žemės vertinimo rezultatų pateikimas naudotojams. Jos pateikiama labai daug, labai sudėtingos ir labai didelės apimties. Žemės savininkai ir naudotojai tiesiog neturi laiko jos skaityti, nagrinėti ir tinkamai įsigilinti. Ką reiškia po lauko ar kitų darbų ūkininkams ir kitiems žemės naudotojams bei specialistams studijuoti didelės apimties knygą? Net ir specialistui, skaitančiam tokią literatūrą, kyla nemažai klausimų. Taigi, pateikiant specializuotą medžiagą, reikėtų ją sugrupuoti. Vieni straipsniai turėtų būti skirti mokslo darbuotojams, specialistams, kiti – ūkininkams ir kitiems darbuotojams. Turėtų skirtis ir jų apimtis.
Žemės vertė ir kaina
2013 m. žemės mokestis buvo nustatytas ne nuo našumo balo, kaip buvo anksčiau, bet, pakeitus Žemės mokesčio įstatymą, nuo vidutinės rinkos vertės. Daug prie to prisidėjo VĮ Registrų centras, kuris 2013 m. sausio 1 d. visiems sklypams nustatė vidutinę rinkos vertę. Baiminantis, kad staiga padidėjęs žemės mokestis gali sukelti didelį žemės savininkų nepasitenkinimą, mokestinės vertės skaičiavimui buvo nustatytas pereinamasis 5 metų laikotarpis (2013–2016). Tai reiškia, kad iki 2017 m. šis mokestis kasmet didės po 20 proc. Apie tai buvo rašyta laikraščiuose. Reikia paspartinti visuotinį žemės našumo vertinimo darbų apsvarstymą, pataisymą ir galutinį patvirtinimą, kad šis vertinimas pasitarnautų apskaičiuojant žemės mokesčius ir sprendžiant kitas svarbias žemės ūkio problemas. Būtina pradėti žemės mokesčiams taikyti ekonominį žemės vertinimą.
Žemę reikia vertinti ne tik našumo, bet ir ekonominiais balais. Toks vertinimas parodo žemės kokybę, jos našumą, o ekonominis žemės vertinimas – žemės naudojimo ekonominį efektyvumą. Todėl naudojant tik žemės našumo balus ir jų nepataisius dėl augalininkystės produkcijos gamybos technologinių sąlygų bei neapskaičiuojant iš žemės gaunamo pelno, gaunamas neišsamus ekonominis žemės vertinimas. Svarbiausia yra nustatyti tikrą ir teisingą žemės vertę, remiantis atliktų objektyvių tyrimų duomenimis. Tai turėtų atlikti mūsų šalies ekonomistai, pirmiausia – Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkai. Neužtenka vien tik vertinti žemės našumą. Tai tik viena iš vertinimo stadijų. Juk iš žemės ne tik gaunama žemės ūkio produkcija, bet ji ir realizuojama, t. y. parduodama. Štai čia ir kyla svarbiausi ekonominiai klausimai. Tik žemės ekonominis vertinimas parodo visą vaizdą.
Ką rodo kitų Europos valstybių praktika?
Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė. Todėl būtina apžvelgti žemės vertinimo darbų metodikas, tų darbų atlikimą, darbo rezultatus ir jų panaudojimą kitose ES valstybėse. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-1018 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos atnaujintų žemės našumo vertinimo duomenų skelbimo ir naudojimo” pavesta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos užtikrinti, kad atnaujinti Lietuvos Respublikos teritorijos žemės našumo vertinimo duomenys būtų paskelbti Lietuvos erdvinės informacijos portale ir žemės informacinėje sistemoje nuo 2015 m. sausio 1 d. Be to, nustatyta, kad atnaujinti Lietuvos Respublikos teritorijos žemės našumo vertinimo duomenys, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, išskiriant mažiau palankias ūkininkauti teritorijas ir (arba) vykdant kitą veiklą, kuriai reikalinga informacija apie žemės našumą, turi būti naudojami nuo 2016 m. sausio 1 d. Taigi, kol kas atlikto Lietuvos žemės našumo vertinimo duomenys nuo 2015 m. sausio 1 d. yra tik skelbiami susipažinti, o nuo 2016 m. bus naudojami tik kai kuriems tikslams, pavyzdžiui, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, išskiriant mažiau palankias ūkininkauti teritorijas ir vykdant kitą veiklą. Tačiau žemės mokesčiams žemės našumo įvertinimas balais nebus taikomas. Dar reikia daug padirbėti, apgalvojant žemės našumo, ypač jos naudojimo, ekonominio efektyvumo vertinimo klausimus, kad gautus duomenis būtų galima panaudoti praktikoje.
Nesuprantamas toks giminingų Lietuvos įstaigų, atliekančių panašius (kartais net tuos pačius) darbus, nebendradarbiavimas tarpusavyje, kartais net darbų dubliavimas. Dabar VĮ Registrų centras priklauso Teisingumo ministerijai, VĮ Valstybės žemės fondas ir Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamentas – Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinė žemės tarnyba yra prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Agrocheminių tyrimų centras pavaldūs Švietimo ir mokslo ministerijai ir pan. Visos šios įstaigos yra vienoje valstybėje, dirba tai pačiai Lietuvai, tačiau kiekviena atskirai, net ir atlikdamos panašius arba net tuos pačius darbus. Trys įstaigos – VĮ Registrų centras, VĮ Valstybės žemės fondas ir Agrocheminių tyrimų centras, galima sakyti, atlieka tą patį – vertina žemę, bet kažkodėl priklauso atskiroms ministerijoms. Mano nuomone, negerai padaryta steigiant visai naują įstaigą – VĮ Registrų centrą, kur buvo perkelti darbuotojai iš Žemės ūkio ministerijos, tos ministerijos Valstybės žemės kadastro įmonės bei Statybos ir urbanistikos ministerijos Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro. Ne geresnė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos situacija. Daug metų ši tarnyba buvo be vadovo. Neaiški ir Lietuvos turto ir verslo vertinimo įmonių asociacijos padėtis.
Lietuvai buvo svarbu apginti savo pozicijas ES, tačiau tai padaryta prastai, kadangi neturėjome aiškios žemės ūkio strategijos. Ji būtina ir dabar, kai pasaulyje vyksta daugybė pokyčių. Žemdirbiai turi žinoti, kur link plėtoti savo ūkius. Tačiau to nėra ir nesimato, kad greitai bus. Dėl to žemdirbiai palikti, kaip sakoma, „ant ledo”. Kalti ir mūsų šalies specialistai, nesprendžiantys tų problemų. Dažniausiai sprendimų laukiama iš ES, o jų nėra. Tai labai blogai.
Ūkininkams nėra lengva apskaičiuoti, kokią savo žemės ūkio produkciją ir kur vežti yra pelningiau. Čia reikalinga žemės ūkio ekonomistų kvalifikuota pagalba. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas visai be reikalo perduotas Švietimo ir mokslo ministerijos žinion. Tie ekonominiai skaičiavimai kaip tik ir guls ant šio instituto bei Lietuvos aukštųjų mokyklų, pirmiausia Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytojų, kitų mokslinio tyrimo įstaigų darbuotojų pečių. Pradėjus prekybą su tolimiausiomis užsienio šalimis, atsiras daug būtinai reikalingų ekonominių apskaičiavimų, jei norėsime už parduotą produkciją gauti ne nuostolius, bet pelną. Štai čia ir kyla ne tik išsamaus žemės našumo, bet ir jos ekonominio efektyvumo vertinimo problema.
Daug nesuderintų klausimų tarp Lietuvos turto ir verslo vertinimo pagrindų 2011 m. birželio 22 d įstatymo Nr. XI-1497, galiojančio nuo 2012 m. gegužės 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1533 „Dėl masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo”, galiojančio nuo 2013 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 3D-35 patvirtintos Žemės našumo vertinimo metodikos ir Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1533. Gal tai buvo padaryta skubotai, todėl šie dokumentas nėra gerai parengti?
Reikia atsakymų į sudėtingus klausimus
Visų susikaupusių žemės vertinimo problemų neįmanoma išsamiai išnagrinėti viename straipsnyje. Todėl pabandžiau išvardinti tik svarbiausias Lietuvos žemės vertinimo problemas. Neturėjau tikslo sumenkinti straipsnyje paminėtų įvairių mūsų šalies įstaigų darbo. Seniai apie tai rašiau spaudoje. Laukiau, gal tie klausimai bus sprendžiami. Suprantu, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, yra daug nesklandumų, sprendžiant šiuos klausimus, todėl nelengva juos ištaisyti. Tačiau matydamas akivaizdžias klaidas, tylėti taip pat negaliu. Todėl straipsnio skaitytojų prašau mane suprasti teisingai ir objektyviai įvertinti mano iškeltas problemas, kurias reikia aptarti ir padėtį taisyti. Nekalbėti apie iškilusias problemas, matant akivaizdžius trūkumus, yra blogai. Gaila, bet taip elgiasi nemažai mūsų specialistų. Kai kurie jų net, viską palikę, išvyksta laimės ieškoti į kitas šalis. Taip darant tikrai nieko gero nebus. Lietuva per mano gyvenimą labai pasikeitė. Nenoriu būti blogu pranašu, bet kyla pagrįstas klausimas, ar Lietuvoje reikalai, pasikeitę į bloga, neblogės dar labiau? Negalime leisti, kad taip nutiktų.
Lietuvos žemės kadastro, žemės vertinimo klausimus nagrinėja net kelių ministerijų pavaldžios įstaigos. Tai negerai. Tikiuosi, kad šiais klausimais susidomės Lietuvos Respublikos žemės ūkio, Teisingumo, Aplinkos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei kitos ministerijos, Vyriausybė, Seimas ir Prezidentūra, kad susikaupusias žemės, ypač jos ekonominio vertinimo, problemas pradės spręsti kompleksiškai, vadovaujant Žemės ūkio ministerijai. Tai, mano nuomone, yra svarbiausia įstaiga, kuri turi vadovauti Lietuvos žemės kadastrui, visam
žemės vertinimo procesui.