Balandžio 4 d. darbą pradeda viceministras Gražvydas Kazakevičius. Jis kuruos švietimo klausimus. G. Kazakevičius turi didelę organizacinio ir vadovaujamojo darbo patirtį. Jis dalyvavo kuriant mokyklų veiklos tobulinimo sistemą, rengiant mokymo programas, koordinavo ugdymo turinio kūrimą ir atnaujinimą. Pastaruoju metu dirbo Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotoju. 2006–2015 m. ėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) direktoriaus pareigas. 2001–2002 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo Kultūros, švietimo ir sporto departamento direktorius.
G. Kazakevičius 1986 m. Vilniaus pedagoginiame institute įgijo istorijos ir visuomenės mokslo mokytojo kvalifikaciją. 1986–1990 m. dirbo istorijos mokytoju Radviliškio r. Tyrulių vidurinėje mokykloje, nuo 1990 m. – Pakruojo r. Žeimelio vidurinėje mokykloje. 1991–2002 m. buvo šios mokyklos direktorius. 2003–2012 m. G. Kazakevičius yra parengęs 8 mokymų programas. Vienas ir su bendraautoriais sudarė ir išleido per dešimt knygų, parašė kelias dešimtis straipsnių. 2014 m. baigė projekto „Lyderių laikas“ švietimo konsultantų rengimo programą.
Kvietimas teikti paraiškas. Siekiant, kad mokslo idėjos virstų produktais, universitetuose ir mokslo institutuose stiprinamos žinių ir technologijų perdavimo funkcijos. Mokslo ir studijų institucijų inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklai skatinti 2014–2021 m. finansavimo etapu numatoma skirti 14,5 mln. eurų ES investicijų. Skelbiamas kvietimas teikti paraiškas mokslo ir studijų institucijose veikiančių inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimui. Numatoma finansuoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatinančių padalinių veiklą, tarpininkavimą tarp mokslo idėjų ir sėkmingo jų realizavimo rinkoje. Mokslo ir studijų institucijos kviečiamos teikti paraiškas finansavimui iki 2017 m. gegužės 8 d. Daugiau informacijos apie kvietimą galima rasti čia:
Diskutuota apie profesijos mokytojų rengimą ir profesinį tobulėjimą. Kovo 28 d. Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos sektoriniame praktinio mokymo centre vyko konferencija „Profesijos mokytojų rengimo ir profesinio tobulėjimo aktualijos“. Konferencijos dalyvius pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Konferencijoje pristatyti pagrindiniai lūkesčiai ir sprendimai, rengiant profesijos mokytojus ir jų sėkmės istorijos. Dalyviai aptarė galimybes kurti lanksčias pedagoginio išsilavinimo įgijimo formas, derinant tai su dalykiniu rengimu, ir užtikrinti, kad sektoriniai profesinio mokymo centrai taptų profesijos mokytojų kompetencijų tobulinimo ir mokinių kompetencijų vertinimo centrais. Įvertintas mokyklų vadovų vaidmuo, kad profesijos mokytojai nuolat keltų savo kvalifikaciją, o profesiją įgiję absolventai sėkmingai įsilietų darbo rinką. Šiuo metu diskutuojama apie profesijos pedagogų rengimo Lietuvoje institucijų tinklo sukūrimą, atnaujinama pedagogų atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo sistema. Lietuvoje veikia 74 valstybinės ir 3 nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos. Jose mokosi beveik 50 tūkst. mokinių.
Švietimo paroda. Balandžio 12–13 d. Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinėje mokykloje (Radvilų g. 6, Radviliškis) vyks švietimo paroda „Sužinokime. Tobulėkime. Veikime“. Parodą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras, bendradarbiaudami su šio rajono savivaldybe, Švietimo ir sporto paslaugų centru ir Vinco Kudirkos pagrindine mokykla. Lankytojų laukia daugiau kaip 70 renginių. Mokytojai ves praktinius seminarus kolegoms, pavyzdžiui, „Kaip išmanieji įrenginiai gali padėti organizuoti mokymosi bendradarbiaujant veiklą?“, „Kaip pamoką paversti pasaka, motyvuojančia sėkmei?“, „Individualios mokinių pažangos stebėsenos sistema“ ir kt., dalinsis įžvalgomis, remdamiesi savo darbo patirtimi.
Parodos lankytojai galės susipažinti su „Baltų lankų“ vadovėliais, išbandyti „Gudragalvio“, „Labochemos LT“, Lietuvos šachmatų mokyklos, „Mokslo technologijų“ ir kitų bendrovių siūlomas mokymo priemones, įrangą, pabendrauti su jų atstovais. Parodoje veiks ir neformaliojo švietimo bei kultūros įstaigų stendai. Parodos lankymas – nemokamas, į renginius užsiregistruoti iš anksto nereikia. Pažymos dėl dalyvavimo parodoje bus išduodamos tiems lankytojams, kurie turi vartotojo paskyrą informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“. Parodos programa: https://regionine.ugdome.lt/.
Mokslo metų ilginimas. Švietimo ir mokslo ministerija nuo ateinančių mokslo metų siūlo pridėti 10–15 dienų. Svarstomi keli variantai: ilgiau mokytis birželį, mokslo metus pradėti rugpjūtį ar leisti rinktis mokyklai, kada jai pradėti ir kada baigti mokslo metus pagal nustatytą mokslo dienų skaičių. „Pagrindinė švietimo kryptis – užtikrinti kokybę. Dabar Lietuvos mokinių pasiekimai prastėja, atsilieka nuo kitų šalių, daug praleidžiama pamokų, ugdymo turinys sudėtingas, o jį išdėstant per gana trumpus mokslo metus, mokiniai patiria nemažą įtampą“, – sakė ministrė Jurgita Petrauskienė.
Lietuvoje mokslo metai yra vieni trumpiausių Europoje – 34 savaitės. Kitose šalyse mokslo metais trunka 37–40 savaičių. 2007 m. Lietuvoje mokiniai mokėsi 39 savaites, bet po to mokslo metai nuolat trumpėjo. Lietuvoje mokymuisi mokykloje skiriamos 737 valandos. Lyginant Europos šalis, už Lietuvą mažiau valandų yra tik Kroatijoje. Palyginti: Danijoje – 1200, Estijoje – 823, Suomijoje – 844 valandos.
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Dovilė Bikelytė pabrėžė, kad „džiaugsmą kelia namų darbų sumažinimas, tačiau pailginimas 2 savaitėmis problemų neišspręs, jeigu nebus atnaujinamos ugdymo programos ir metodai“. Tėvų forumo vadovo Audriaus Murausko nuomone, ilginimas nėra nei gerai, nei blogai. „Dėkoju Švietimo ir mokslo ministerijai už pradėtą socialinį dialogą, – sakė A. Murauskas. – Kartu veikdami galime daugiau pasiekti. Dabartinė mūsų rakštis – pasenusios ugdymo programos. Reikėtų ugdymo turinį mažinti bent 50 proc., nes vaikai negeba išmokti, o tik „išeina“ medžiagą.“ Tėvų forumo vadovas pabrėžė, kad reikėtų labiau lavinti socialinį ir emocinį mokinių intelektą, dėstomus dalykus priartinti prie gyvenimo, o individualizuotas ugdymas turėtų tapti mokyklos būtinybe. Konsultacijos dėl mokslo metų trukmės kovo ir balandžio mėnesiais bus surengtos visuose regionuose.
Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus