Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiko Lietuva taip pat galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe. Anot ekonomisto, Lietuva gali tapti finansinių technologijų centru, kadangi šio statuso pasiekimui turi visas reikiamas sąlygas.
Labiausiai išlošia vartotojai
Kaip pasakoja šių metų technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! apie finansines technologijas ir finansų sektoriaus transformaciją kalbėsiantis Marius Jurgilas, dėl naujųjų technologijų panaudojimo finansinių paslaugų teikime labiausiai išlošia vartotojai. „Pavyzdžiu galėtų būti finansinių operacijų analizė, pasitelkiant dirbtinį intelektą ir taip užkardant kelią finansiniams nusikaltimams, arba mokėjimo operacijų vykdymas, naudojant decentralizuotą blokų grandinės (angl. – blockchain) technologiją. Tinkamas šių technologijų panaudojimas leidžia atpiginti finansines paslaugas galutiniam vartotojui, padaryti jas skaidresnes, patogesnes ir greitesnes“ , – pasakoja M. Jurgilas.
Anot už mokėjimus, finansų rinkos infrastruktūrą, pinigų valdymą ir mokslinius tyrimus atsakingo Lietuvos banko valdybos nario, finansų sektoriaus transformaciją pastaraisiais metais lėmė keletas priežasčių. Tai ir naujų technologijų atsiradimas, ir pasikeitę vartotojų įpročiai bei smarkiai išaugusi konkurencija finansų rinkoje. Nauja karta auga spartaus interneto ir globalaus pasiekiamumo sąlygomis. Įprantame reikalus tvarkyti, neiškėlę kojos iš namų, tad atitinkamai keičiasi ir mūsų lūkesčiai finansinių paslaugų teikėjų atžvilgiu. Kitaip tariant, finansinių reikalų tvarkymui nenorime gaišti daug laiko“, – tikino M. Jurgilas.
Londoną iškeis į Lietuvą?
Technologijoms smarkiai gerinant finansinių paslaugų kokybę, valstybės vis aršiau konkuruoja dėl finansinių technologijų įmonių atėjimo į savo rinkas. M. Jurgilo teigimu, Lietuvos bankas šių įmonių prikvietimą pirmiausiai mato kaip būdą didinti konkurenciją šalies finansų rinkoje. „Tai leistų pasiūlyti geresnes ir pigesnes finansines paslaugas vartotojams. Įvairios alternatyvaus finansavimo platformos leidžia m
ažinti ūkio priklausomybę nuo bankinio sektoriaus, o tai – ypatingai aktualu tampa krizių laikotarpiais“, – aiškino Lietuvos banko atstovas.
Nors konkurencija dėl „fintech“ įmonių pritraukimo pasaulyje yra arši, tačiau Lietuva, anot M. Jurgilo, šioje kovoje turi savo kozirių. O dalis „fintech“ įmonių į Lietuvą gali patraukti ir iš „Brexit“ pasirinkusios Jungtinės Karalystės. „Beveik viskas yra realu, jei tik aiškiai užsibrėži ir kryptingai sieki užsibrėžto tikslo bei turi jo įgyvendinimui tinkamų gebėjimų. Vyriausybė ir Lietuvos bankas iškėlė tikslą sukurti patrauklią finansinėms inovacijoms aplinką bei suvienijo jėgas šiam tikslui pasiekti. Šalyje turime daug talentingų, angliškai laisvai šnekančių žmonių. Tai pabrėžia ir užsienio investuotojai, kurie gali kurti ir įgyvendinti sudėtingus sumanymus. Taigi turime visas reikiamas sąlygas konkuruoti su kitomis valstybėmis, pretenduojančiomis į „fintech“ centro Europoje statusą, tik svarbu ilgainiui nepamesti šio tikslo“, – įsitikinęs ekonomistas.
Remiantis įvairiais skaičiavimais, pasaulyje rizikos kapitalo investicijos į „fintech“ sektorių 2017 metų antrąjį ketvirtį užaugo 38 proc. lyginant su tuo pačiu praeitų metų periodu ir siekė apie 5 mlrd. JAV dolerių. Lietuvoje kol kas stebimi tik pavieniai sandoriai, tačiau potencialios galimybės yra labai didelės.
Atsiskaitymai telefonu – jau netrukus
Paklaustas, kokias naujoves finansų sektorius pasiūlys ateityje, M. Jurgilas pirmiausiai išskyrė mobiliuosius mokėjimus. Tiesa, pašnekovas perspėjo, kad ši technologija plis greičiau, nei augs ją naudojančių klientų ratas. „Nepaisant to, kad galimybė atsiskaityti įvairiose prekybos vietose bei atlikti tarpusavio atsiskaitymus mobiliuoju telefonu bus netrukus pristatyta visuomenei, manau, turės praeiti nemažai laiko, kol pasikeis vartotojų įpročiai ir atsiskaitymai mobiliaisiais taps norma. Lietuvos bankas siekia, kad elektroniniai mokėjimai sparčiau plistų Lietuvoje. Tikimės, kad per 3-5 metus grynieji pinigai užleis dalį vietos elektroniniams. Technologijos neišvengiamai skverbsis ir į kitus finansų sektoriaus segmentus, tad matysime reikšmingesnių pokyčių ir investavimo, draudimo ir kitose kryptyse“, – apie būsimus pokyčius kalbėjo M. Jurgilas.
Rugsėjo 19 d. įvyks trečiasis ir Baltijos šalyse didžiausias nemokamas moderniųjų technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! Šiemet jis iš Vilniaus persikelia į Kauną – „Žalgirio“ arenoje susitiks visi neabejingi pažangai, talentingas jaunimas, vizionieriai bei visuomenės lyderiai. Renginys nemokamas, tačiau reikia užsiregistruoti: www.switchit.lt Parengta pagal „VIP Communications“ projektų vadovės Justės Kudžmaitės pranešimą