Įsteigtas Gyvūnų gerovės centras
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto iniciatyva dar 2017 m. pradžioje buvo įkurtas LSMU Gyvūnų gerovės centras.
Vytauto Ribikausko ir Inos Stuogės nuotr.
Naujojo centro siekis – stiprinti šios srities veiklos bei mokslines pozicijas Lietuvoje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija siekia suburti valstybines institucijas, t. y. Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Žemės ūkio ministeriją, kitas suinteresuotas įstaigas bei visuomenines organizacijas bendram darbui, kad gyvūnų gerovė mūsų šalyje būtų užtikrinama.
Gyvūnų gerovės centro veiklos kryptyse numatyta gyvūnų gerovės idėjų sklaida, su gyvūnų gerove susijusios praktinės veiklos populiarinimas, gyvūnų gerovės krypties moksliniai tyrimai ir konsultavimas. Bus siekiama suvienyti mokslines, ekspertines, profesionalias ir kitas suinteresuotų pusių pastangas po vienu stogu. Siekiama sukurti startinę platformą labiau organizuotam bendradarbiavimui su užsienio kolegomis ir institucijomis.
Europos Sąjungos valstybėse jau yra įsteigta nemažai panašių centrų, todėl pastaruoju metu jie buriasi į tinklus, siekdami skleisti geriausią gyvūnų gerovės praktiką, koordinuoti mokslinius tyrimus, padėti įgyvendinti ES teisės aktus, susijusius su gyvūnų gerove. Panašių užsienio centrų atstovai tikisi aktyvumo ir iš Lietuvos, kviečia bendradarbiauti, jungtis, dalintis patirtimi, todėl šio centro įsteigimas yra labai savalaikis.
Lietuvoje reikia pritaikyti modernius gyvūnų (tiek ūkinių, tiek augintinių) gerovės vertinimo metodus, nuolatos vykdyti gyvūnų gerovės stebėseną, išplėsti visuomenės ir specialistų švietimą, siekti, kad gyvūnų gerovė nuolat būtų Vyriausybės dėmesio objektu, operatyviai spręsti kylančias problemas.
Šiuolaikiška gyvūnų gerovės samprata
Gyvūnų gerovė yra labai plati sąvoka, apimanti visas veterinarines disciplinas. Ji aprėpia tokias temas, kaip gyvūnų sveikata, infekcinės ir neinfekcinės ligos, gyvūnų laikymo sąlygos, mityba, fiziologija, elgsena ir daugelį kitų dalykų. Todėl kurdami gyvūnų gerovės centrą kvietėme prisijungti Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto padalinių atstovus. Jie ir sudaro centro branduolį – jo tarybą. Veterinarijos akademijos veterinarijos fakulteto kompetencija ir patirtis leis gyvūnų gerovės klausimus nagrinėti profesionaliai ir visapusiškai.
Pakvietėme dalyvauti ir kitų institucijų bei organizacijų, kurios pagal savo veiklos pobūdį yra suinteresuotos gyvūnų gerove Lietuvoje, atstovus. Tai ir Žemės ūkio ministerija, ir Valstybinė veterinarijos tarnyba, kuri praktiškai vykdo gyvūnų gerovės kontrolę Lietuvoje. Šioje veikloje turi dalyvauti ir savivaldybės, kurių atstovai betarpiškai susiduria su gyvūnų gerovės problemomis bei vykdo specifines susijusias funkcijas. Savivaldybių asociacijos atstovas Gediminas Vaičionis yra šios srities mokslų daktaras, turintis didelę mokslinę patirtį, dirbęs Gyvulininkystės institute. Jis yra vienas iš gyvūnų gerovės mokslinių tyrimų pradininkų Lietuvoje.
Dalyvauti turi ir visuomeninės organizacijos. Jų reikšmė gyvūnų gerovei yra nenuginčijama ir nuolatos didėja. Nepamirštas taip pat ir atstovavimas ūkininkams, jų ūkinei veiklai, susijusiai su gyvūnais, nes iš esmės ūkinių gyvūnų gerovė yra jų rankose.
Viena iš svarbiausių centro veiklos krypčių, bent pastaruoju metu yra dalyvavimas tarptautiniu mastu vykstančiuose procesuose. Europos Sąjungoje pastaraisiais metais gyvūnų gerovė tampa vienu iš svarbių prioritetų. Europos Komisija atnaujina ar steigia naujus gyvūnų gerovės patariamuosius, ekspertinius ar vykdomuosius darinius, iš kurių svarbiausi yra atkurta Gyvūnų gerovės platforma ir nauja institucija – Gyvūnų gerovės referencinis centras.
Tokio sujudimo viršūnėse paskatinti savo iniciatyvą ima rodyti ir lokalūs centrai, atskiros Europos valstybės, universitetai, kitos organizacijos, kurios įvairiai projektinei veiklai siūlo gyvūnų gerovės temas, vieningą požiūrį į gyvūnų ir žmonių sveikatą, ypatingą dėmesį kreipiant į mikroorganizmų atsparumą antibiotikams, vadovaujantis „vienos sveikatos“ (angl. – One Health) koncepcija. Tokiose iniciatyvose numato aktyviai dalyvauti ir LSMU Gyvūnų gerovės centras, bendradarbiaudamas su Europos Šiaurės ir Baltijos šalių panašiais centrais.
ES gyvūnų gerovės referencinis centras
Europos Sąjungos gyvūnų gerovės referencinis centras yra pirmasis tos srities referencinis centras, iki tol panašaus centro ES neturėjo Referencinio centro idėja – teikti profesionalią, ekspertinę mokslinę pagalbą Europos Komisijai. Tai yra savotiškas Europos Komisijos įrankis, padedantis spręsti gyvūnų gerovės problemas, glaudžiai bendradarbiaujant su oficialiomis kontroliuojančiomis institucijomis (Lietuvoje – VMVT) ir per jas vykdant pagrindines fizines funkcijas.
Šis centras iš pradžių traktuojamas kaip bandomasis. Jo veiklai pasiteisinus, jam gali būti suteikiama daugiau funkcijų ir galių. Gali būti steigiami kiti panašaus pobūdžio centrai. Centras bus pasitelkiamas konkrečių gerovės problemų sprendimui visos Europos sąjungos mastu. Projektinis kvietimas kurti tokį centrą buvo paskelbtas dar 2017 metų spalio 13 d.. Į jį gali atsiliepti įvairios institucijos ar suformuoti institucijų konsorciumai.
LSMU atstovai yra pakviesti į Švedijos gyvūnų gerovės centro prie Švedijos žemės ūkio universiteto suformuotą konsorciumą, kuris ir dalyvaus šio referencinio centro steigimo konkurse. Tam buvo iš anksto ruoštasi. Užmegzti ryšiai su Švedijos ir kitų Šiaurės šalių gyvūnų gerovės mokslininkais, įrodyta, kad Lietuva yra pakankamai pajėgi dalyvauti konsorciumo veikloje. Referencinis centras turi būti įkurtas iki 2018 metų balandžio pabaigos.
Baltijos šalių gyvūnų gerovės tinklas
Tai dar viena nauja iniciatyva. Tinklas yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos gyvūnų gerovės centrų ar tos srities specialistų forumas – savanoriškas susivienijimas, kurio tikslas yra bendra projektinė veikla, dalijimasis patirtimi, bendrų kursų organizavimas. Baltijos valstybės sudaro vientisą erdvę tiek infekcinių gyvūnų ligų atžvilgiu, tiek kitais aspektais. Panaši kultūrinė, istorinė patirtis, požiūris į gyvūnus, elgesio su jais praktika. Tačiau labai trūksta bendradarbiavimo gyvūnų gerovės srityje, pasidalinimo gerąja praktika, informacijos mainų, specialistų, mokslininkų, dėstytojų tarpusavio kontaktų.
Baltijos šalių gyvūnų gerovės tinklą matome kaip tą organizaciją ar judėjimą, į kurį gali įsijungti visi norintys ir besidomintys gyvūnų gerove, tiek LSMU, tiek ir kitų Lietuvos institucijų ar organizacijų atstovai. Tinklas nebus griežtai formalizuotas, todėl visi norintys galės laisvai dalyvauti. Šiame etape dalis tinklo veiklos bus nukreipta į mikroorganizmų atsparumą antibiotikams. Bus nagrinėjama, kiek tinkama gyvūnų gerovė gali pagerinti sveikatą ir sumažinti antibiotikų naudojimo poreikį, kokia situacija ir tendencijos yra Baltijos šalyse. Pradiniai tinklo kūrimo darbai šiuo metu atliekami, vykdant Švedijos instituto Baltijos valstybių kooperacijos programą.
Europos Sąjungos gyvūnų gerovės platformos atkūrimas po kelerių metų pertraukos yra vienas reikšmingiausių įvykių, susijusių su gyvūnų gerovės sritimi Europos valdžios institucijose. Platforma yra organizacija, vienijanti įvairius „žaidėjus“, susijusius su gyvūnų gerove. Dalis platformos narių yra paskirti, dalis – išrinkti. Iš viso yra 75 nariai. Europos valstybėms platformoje atstovauja oficialių kontroliuojančių institucijų (įprastai – veterinarijos tarnybų) atstovai. Kiti nariai atstovauja visuomenines organizacijas, verslo, žemės ūkio, ūkininkų organizacijas. 10 narių yra nepriklausomi moksliniai ekspertai, konkurso būdu išrinkti dalyvauti platformoje. Vienas iš jų yra LSMU Veterinarijos akademijos atstovas, Gyvūnų gerovės centro vadovas dr. Vytautas Ribikauskas, turintis didelę patirtį tarptautiniuose bei nacionaliniuose projektuose.
Europos Sąjungoje nuspręsta kol kas nekurti naujų gyvūnų gerovės įstatymų. Šis sprendimas gali būti diskutuotinas, nes tikrai yra daug sričių, daug gyvūnų rūšių, kurių gerovė nėra reglamentuojama. Tačiau kol kas vyrauja požiūris, kad pirmiau reikia pasiekti, kad būtų laikomasi esamų įstatymų ir įsivyrautų vienodas supratimas visoje ES erdvėje. Tai nereiškia, kad reikia pamiršti nereglamentuotus klausimus. Tiesiog jiems reikės ieškoti kitų alternatyvų: visuomenės spaudimas, savanoriški verslo standartai, atskirų valstybių narių įstatymai ir kita.
Platformos skirtumas nuo kuriamo referencinio centro yra tas, kad centre sutelkiami specialistai, mokslininkai ir gyvūnų gerovės praktikai. Tuo tarpu platformoje dalyvauja daugiau suinteresuotųjų šalių, tarp kurių yra ir verslas, kuris gyvūnų gerovės dalykus kartais mato kaip kliūtį ar savotišką neteisybę konkurencinėje kovoje. Todėl platforma yra dialogo erdvė, kurioje turės būti pasiekti kompromisai tarp įvairių skirtingų požiūrių ir visuomenės grupių.
Vakarų valstybėse labai didelę įtaką turi vartotojai, kurie savo perkamąja galia verčia gamintojus patiems sau taikyti griežtesnius standartus ir taip spręsti gyvūnų gerovės problemas. Lietuvoje ir kitose Rytų Europos valstybėse vartotojų perkamoji galia – nedidelė, o visuomenės sąmoningumo lygis – mažesnis, todėl įtaka verslui ar gyvūnų gerovei turi būti daroma kitais kanalais. Todėl labai svarbus tų valstybių atstovų dalyvavimas, skirtingų situacijų atskleidimas, supratimas ir unikalių sprendimų paieška.
LSMU Gyvūnų gerovės centro veikla nacionaliniu lygiu
Atsiranda vis didesnis žinių apie gyvūnų gerovę skleidimo poreikis. Žmonės, susiduriantys su ūkiniai gyvūnais, pavyzdžiui, pradedantys ūkininkai turi nemažai galimybių įgyti žinių pradmenis ir kelti savo kvalifikaciją. Tam tikrais atvejais tai net yra ir privaloma. Tuo tarpu egzotinius gyvūnus veisiantys ar juos pardavinėjantys žmonės ne visada turi tokių galimybių. Jų įgytos žinios neretai pasiekiamos per gyvūnų kančias ir netinkamą elgesį. Tačiau visuomenė tampa vis labiau jautresnė gyvūnų gerovės problemoms, todėl labai svarbu, kad gyvūnus auginantys ar tą procesą prižiūrintys žmonės turėtų tinkamą žinių bagažą, kad nekiltų problemų dėl nežinojimo ar nemokėjimo tinkamai elgtis su gyvūnais
Tokias potencialias edukacines galimybes LSMU Gyvūnų gerovės centras turi, nes gali remtis Veterinarijos akademijos veterinarijos fakulteto dėstytojais. Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centras rengia kursus gyvūnų vežėjams, skerdikams ir pan. Jiems tokie kursai yra privalomi, nes tik įgiję tinkamą kvalifikaciją šie žmonės gali vykdyti veiklą, susijusią su gyvūnais. Be to, daug kursų organizuojama projektiniu pagrindu ir susilaukia augintojų bei kitų specialistų susidomėjimo. Neseniai tokie kursai buvo skirti ožkų augintojams. Iškelta idėja ir gyvūnų veisėjams tokius kursus padaryti privalomus, nes šių žmonių atsakomybė yra didelė. Jų veiklos nesėkmės ar tyčiniai veiksmai pastaruoju metu atkreipia vis didesnį visuomenės dėmesį. Dalis tokių problemų gali kilti dėl žinių stokos. Jau yra parengtas preliminarus tokių kursų planas, įtraukiantis įvairių disciplinų dėstytojus iš Veterinarijos fakulteto.
Gyvūnų gerovės centre mokslinė veikla matoma kaip viena iš svarbiausių, nes mokslinis darbas gyvūnų gerovės srityje Lietuvoje vyksta vangiai. Tuo užsiimančių žmonių yra labai mažai, todėl tarptautiniuose projektuose įmanoma dalyvauti tik partnerių statusu. Nacionaliniuose projektuose gyvūnų gerovės mokslo temos dažniausiai nėra patvirtinamos, nes jos vis dar nelaikomos prioritetinėmis. LSMU gyvūnų gerovės centras turėtų išaukštinti gyvūnų gerovės mokslo žinių svarbą ir tas žinias generuoti. Tokių mokslo žinių praktinė išraiška galėtų būti gyvūnų gerovės vertinimas, kuris per pastaruosius 10 metų tiek Europoje, tiek ir kituose žemynuose būtent mokslininkų dėka padarė didelę pažangą. Didelis dėmesys kreipiamas į gyvūno būklės vertinimą, jo elgseną, reakciją į žmogų. Analogiška veikla Lietuvoje taip pat turi būti vykdoma. Būtina tobulinti vertinimo metodus, kad jie atitiktų pasaulines tendencijas ir praktiką, būtų tikslūs ir objektyvūs. Gerovės vertinimas gali būti ir demonstracinio, parodomojo, mokomojo pobūdžio. Susidomėjimą tokia veikla rodo ir kai kurios augintojų organizacijos. Mokslas ir verslas čia randa naujus sąlyčio taškus.
Dr. Ina Stuogė