Šiauliai iš tiesų yra labai svarbus lietuvių kalbai miestas, netgi įvardinčiau – neformali laikinoji lietuvių kalbos sostinė. Šiaulių universitete dirba net dvi komisijos narės – Rūta Kazlauskaitė ir Jolanta Vaskelienė, Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė Genovaitė Kačiuškienė, autoritetingas kalbininkas Algirdas Malakauskas.
<…> Dalis įstatymų, ginančių lietuvių kalbą, yra pasenę. <…> nuo 2008 m. mes nebeturime valstybinės kalbos politikos gairių. Todėl mano siekis yra skatinti lietuvių kalbą puoselėjančių projektų, programų ir įstatymų atsiradimą.
<…> Keista, kad dabar valstybinį lietuvių kalbos egzaminą galima išlaikyti, nesiremiant lietuvių autoriais, kad už mokslinį straipsnį anglų kalba skiriama daugiau vertinimo balų, negu už lietuvišką. Gimtoji kalba taip pat turėtų būti vartojama Lietuvoje vykstančiuose tarptautiniuose renginiuose: kiek gi yra atvejų, kai dalyvaujant vos vienam kitam užsieniečiui, renginyje leidžiama kalbėti angliškai. Kitakalbiškumas Lietuvoje stiprėja, todėl turime suvokti, kad reikia rūpintis savo kalba – ji pati savimi nepasirūpins. Ir didžiuotis ja.
Šiaulių universiteto ateitis šiandien yra tamsi, miglota. Norint, kad išliktų universitetas, o jame – lituanistinės studijos, reikia ne tik daug pastangų, bet ir daug sėkmės. Universitetas turės būti laiku ir vietoje, kad politinėje sumaištyje ištrauktų laimingą bilietą. Nesu tikras, ar jam tai pavyks, bet linkiu, kad Šiauliai ir toliau liktų universitetiniu miestu ir lituanistikos centru.
Audrys Antanaitis
Cituojamas autorius yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. Šaltinis: Etaplius, Nr. 717, vasario 15 d.