Mums žinomai gyvybei reikalingi trys pagrindiniai komponentai: energija, vanduo ir gyvybės statybinės bei maisto medžiagos – įvairūs cheminiai elementai. NASA kosminis zondas „Cassini“, tyręs Saturną ir jo palydovus, patvirtino, kad vienas iš palydovų – Enceladus – visus šiuos tris komponentus turi.
Prie Enceladus pietų poliaus „Cassini“ aptiko geizerių, kurie išmeta ledą ir dujas, kuriose yra anglies dioksido, amoniako ir organinių junginių, tokių kaip metanas.
Išmetamose dujose yra ir vandenilio – tai labai svarbi medžiaga mikrobams, nes ji gali būti panaudojama energijai gauti. Tiesa, deguonies palydove beveik nėra.
Po storu Enceladus lediniu paviršiumi, atspindinčiu net 90% Saulės spindulių, yra vandenynas. Nepaisant nuolat įšalusio palydovo paviršiaus, manoma, kad vandens temperatūra dėl Saturno gravitacijos, sukeliančios uolienų trintį, kai kuriuose vietose gali pasiekti ir 90 laipsnių Celsijaus. Nors sąlygos Enceladus ir atšiaurios, neseniai atliktas eksperimentas parodė, kad Enceladus vandenyne galėtų išgyventi mikroorganizmai, tokie patys, kokie klesti Žemėje.
Austrijos ir Vokietijoje mokslininkai patvirtino, kad nedidelės mikrobų kolonijos, gyvenančios Žemės vandenynuose prie hidroterminių angų, galėtų išgyventi ir Enceladus vandenyne.
Jie laboratorijoje sukūrė sąlygas, labai panašias į tokias, kokios, manoma, galėtų būti Enceladus vandenyne ir tyrė mikrobus, vadinamu archėjomis.
Archėjos yra mikroskopiniai vienaląsčiai organizmai, gyvenantys vandenyno dugne, prie hidroterminių šaltinių, išmetančių karštą vandenį ir įvairias chemines medžiagas. Jų kurių nepasiekia Saulės spinduliai, todėl čia fotosintezė nevyksta, ir gyvybei reikia ieškoti kitų būdų energijai gauti.
Mokslininkai šiuos mikroorganizmus tyrė keliose kamerose, kurių visose buvo molekulinio vandenilio.
Astrobiologai teigia, kad vandenilio molekulės, aptiktos geizeriuose, gali būti sukurtos proceso, vadinamo serpentinizavimu, metu, kai karštas vandenyno vanduo reaguoja su palydovo šerdies serpentinito uolienomis.
„Deja, kol kas nėra jokių tiesioginių matavimų duomenų apie tai, kokios sąlygos yra po Enceladus ledo danga, todėl mes bandėme atkurti pačias įvairiausias sąlygas, kurios galėtų būti šiame vandenyne“, – sakė Simonas Ritmanas (Simon Rittmann ), Austrijos universiteto mokslininkas ir vienas iš tyrimo autorių.
Mokslininkai, įvertindami šį neapibrėžtumą, keitė organizmams reikalingą molekulinio vandenilio kiekį, taip pat aplinkos rūgštingumą, slėgį ir kitų dujų, kurios buvo aptiktos šiame palydove, koncentracijas.
Pasirodė, kad vienas archėjų tipas, Methanothermococcus Okinawensi, geriausiai sugebėtų išgyventi Enceladus vandenyne.
Šis organizmas buvo aptiktas prie hidroterminių šaltinių netoli Okinavos salos (Japonija), kilometro gylyje. M. Okinawensi anglies dioksidą naudoja kaip anglies šaltinį, o molekulinį vandenilį – energijai gauti. Manoma, kad toks pat metabolizmo procesas galėtų vykti ir Enceladus vandenyno dugne.
M. Okinawensi laboratorijoje ne tik išgyveno daugumą išmėgintų sąlygų, įskaitant ir aukščiausią išbandytą slėgį, bet augimo metu gamino ir metaną.
Panašių organizmų egzistavimas Enceladus vandenyne galėtų paaiškinti metaną geizeriuose, teigia mokslininkai.
Tačiau yra keletas tokiai teorijai nepalankių faktorių – „Cassini“ aptiko ir formaldehido, kuris archėjoms yra nuodingas. M. Okinawensi gali atsispirti tam tikroms formaldehido koncentracijoms, tačiau jas viršijus, žūna. Jis laboratorijoje nesugebėjo išgyventi, esant aukščiausioms formaldehido koncentracijoms, kurios buvo nustatytos „Cassini“ zondo.
Tyrime taip pat daroma prielaida, kad Enceladus vandenyno dugne egzistuoja hidroterminiai šaltiniai.
„Tačiau tam kol kas nėra jokių įrodymų“, – teigia mokslininkai. „Be to, biologiniai procesai nėra būtini, norint paaiškinti metano buvimą Encelade. Šios dujos gali susidaryti ir įvairų nebiologinių reakcijų metu“.
Šio tyrimo autorių teigimu, kitas labai reikalingas žingsnis – pamėginti aptikti daugiau potencialių biologinių žymenų, kurie padidintų tikimybę, kad ši teorija gali būti teisinga ir giliame bei tamsiame tolimo Saulės sistemos kūno vandenyne gali egzistuoti gyvybė. O gal būt jau laikas planuoti ten ir apsilankyti.
The Washington Post Alien life could thrive in a place like Saturn’s icy moon Enceladus, experiment shows
Daugiau:
Atsisveikinus su kosminiu zondu „Cassini“
Po lediniu Saturno palydovo paviršiumi – vandenynas
Astrofizikai Saturno palydovų judėjimą ir žiedų virpesius pavertė muzika
NASA parodė naujus Saturno palydovo Titano paviršiaus vaizdus