Daugelyje užsienio šalių taikoma praktika, jog doktorantui draudžiama mokytis ir dirbti samdomą darbą bei gauti papildomų pajamų. Švietimo sistemos struktūrinė reforma davė rezultatų. Ir Lietuvoje Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimui, kad nuo kitų metų būtų kone dvigubai didinamos doktorantų stipendijos.
Čenys
Padidėjus doktoranto stipendijai, pasikeis požiūris į doktorantūros studijas tiek iš doktorantų pusės, tiek iš universiteto. Tokios nuomonės laikosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys.
Iki šiol didieji universitetai gana dažnai nesurinkdavo doktorantų į tam tikras mokslo kryptis. Galime spėti, kad menkos stipendijos galėjo būti viena iš priežasčių. Pavyzdžiui, neseniai studijas baigusio ir darbą pradedančio informacinių technologijų specialisto darbo užmokestis rinkoje gerokai didesnis nei siūloma doktoranto stipendija“, – atkreipia dėmesį A. Čenys. Viliamasi, kad tokie pokyčiai pakeis būsimųjų doktorantūros studijų kokybę. „Kai doktoranto stipendija iki šiol buvo mažesnė net už minimalų darbo užmokestį, mes negalėjome tikėtis, kad geriausi studentai norėtų dirbti už tokį atlyginimą“, – pastebi A. Čenys.
Kitais metais doktorantūros stipendijos didės daugiau nei 80 proc., lyginant su pernai. Pirmųjų metų doktorantai kas mėnesį gaus 722 eurų, o antraisiais-ketvirtaisiais mokslo metais – 836 eurų stipendijas. VGTU Mokslo ir inovacijų prorektorius atkreipia dėmesį, kad nuo kitų metų padidėjusi doktoranto stipendija beveik prilygs vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje, todėl, jo nuomone, tai lems kokybiškesnį konkursą, priimant studentus į trečiosios pakopos universitetines studijas: „Doktorantų atlyginimai darosi konkurencingi Lietuvos mastu. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje doktoranto stipendija siekia apie 1000 eurų. VGTU studijuoja doktorantas iš Italijos, pasirinkęs statybos inžinerijos mokslo kryptį. Galime tikėtis, kad apsikeitimas doktorantais bus didesnis nei iki šiol, o stipendijos taps konkurencingos ir patrauklios jauniems mokslininkams.
Kalbėdamas apie teigiamus studijų pokyčius, VGTU prorektorius akcentuoja, kad patirsime ir problemų, kurias ir iki šiol jautėme, tačiau jos nebuvo tokios aktualios. „Turėtų vykti ir daugiau pokyčių doktorantūros vykdymo sistemoje. Vienas iš jų – dabartinė priėmimo sistema, kuri šiuo metu reglamentuota doktorantūros nuostatuose. Ji jau dabar nėra ideali, o padidėjus stipendijai, gali tapti dideliu kliuviniu“, – pabrėžia A. Čenys. Pageidautina didinti doktorantų priėmimo sistemos lankstumą, nes šiuo metu ji yra pernelyg biurokratizuota ir formalizuota: „Priimdami studentus į trečiosios pakopos universitetines studijas, turime labai mažai laisvių. Universitetuose griežtai ribojamos doktorantūros vietos į tam tikras mokslo kryptis. Kad priėmimo procesas būtų sklandus, o studijos – naudingos, reikia suteikti universitetams žymiai daugiau laisvės, priimant būsimuosius doktorantus, o iš studentų reikalauti rezultato – kokybiškai apgintų daktaro disertacijų, o ne formalių reikalavimų, kurie dažnai tik trukdo“.
VGTU daugiausia studijuoja doktorantai, baigę šį universitetą, tačiau yra įstojusių ir iš kitų universitetų: Vilniaus, Kauno technologijos, Klaipėdos, Mykolo Romerio. VGTU doktorantūros studijas renkasi jaunieji tyrėjai, atvykę iš Italijos, Libano, Irano, Turkijos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos. Įprastai VGTU daugiausia doktorantų priima į technologijos mokslų sričių doktorantūrą. Planuojama, kad daugiausia doktorantų pradės studijas statybos inžinerijos, medžiagų inžinerijos, elektros ir elektronikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, transporto inžinerijos, aplinkos inžinerijos mokslo kryptyse.
Kristina Lazickienė