Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetų prijungimas. Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, kuriuo pradedamas Mykolo Romerio universiteto prijungimas prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Mykolo Romerio universitetui ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui siūloma iki 2019 m. vasario 15 d. pateikti Vyriausybei Mykolo Romerio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu sąlygų, reorganizavimo plano ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto projektus.
Vyriausybės nutarimu Seimui siūloma reorganizuoti Šiaulių universitetą prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu. Šiaulių universitetą siūloma prijungti nuo 2019 m. liepos 1 d. Po reorganizavimo Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto kamieniniu akademiniu padaliniu – Šiaulių akademija, jo veiklos tęstinumą, akademinį ir ūkinį savarankiškumą garantuos Vilniaus universiteto statutas.
Sujungus Šiaulių universiteto pajėgas su Vilniaus universitete veikiančiomis mokslininkų grupėmis, bus sustiprintas bendras mokslo potencialas, padidės pritraukiamos lėšos iš projektų. Ilgametė Šiaulių universiteto patirtis, vykdant e. studijas, mokymosi visą gyvenimą programas ir studijose taikant didaktines inovacijas, sudarys prielaidas bendradarbiauti Vilniaus universiteto ir Šiaulių universiteto pedagogikos centrams, rengiant naujos kartos pedagogus.
Tęsti konkursinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų finansavimą. Seimas pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, užtikrindamas teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, akademinės bendruomenės teisėtus lūkesčius, Lietuvos mokslo tarybos finansinius įsipareigojimus, kad konkursinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų ir nacionalinių mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros programų finansavimas vyktų iki šių programų įgyvendinimo pabaigos.
Pasak projektą pristačiusio ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus, įsigaliojus naujajam Technologijų ir inovacijų įstatymui ir su tuo susijusiems Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimams, konkursinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų (MTEP programų) ir nacionalinių MTEP programų finansavimas iš biudžeto lėšų turėtų būti tęsiamas ne ilgiau kaip iki šių biudžetinių metų pabaigos. Nutrūkus finansavimui, iš esmės nutrūktų ir Lietuvos mokslo tarybos remiama veikla.
Priimtomis pataisomis įtvirtinta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtintos ir iš valstybės biudžeto asignavimų lėšų pradėtos finansuoti konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos bei nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos bus baigiamos vykdyti vadovaujantis jų patvirtinimo metu galiojusiais teisės aktais.
Depolitizuotos valstybinių aukštųjų mokyklų tarybos. Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta papildyti sąrašą asmenų, negalinčių būti valstybinių aukštųjų mokyklų tarybų nariais, ir taip jas depolitizuoti. Pagal priimtus pakeitimus, valstybinių aukštųjų mokyklų tarybos nariais negalės būti Europos Parlamento nariai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai. Šis draudimas bus taikomas po šio įstatymo įsigaliojimo renkamiems aukštųjų mokyklų tarybų nariams. Šiuo metu tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat aukštosios mokyklos darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs rektoriui (direktoriui), ir įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose aukštoji mokykla visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 proc. visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai. Tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys.
„Amazon“ prekybos tinklas prekiauja gaminiais su sovietine simbolika. Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kartu su kolegomis parlamentarais iš kitų Baltijos šalių – Europos Parlamento nariais Sandra Kalniete (Latvija) ir Tune Kelamu (Tunne Kelam) (Estija) ir Estijos parlamento nariais Tarmu Krusimae (Tarmo Kruusimäe) ir Raivu Aegu (Raivo Aeg) – kreipėsi į internetinės prekybos tinklo „Amazon“ vadovus, atkreipdami dėmesį į šios įmonės internetinėje parduotuvėje parduodamus marškinėlius ir kitus gaminius su sovietine simbolika, ragindami nutraukti prekybą jais.
Kreipimesi išreiškiamas gilus susirūpinimas dėl to, kad „Amazon“ internetinis prekybos tinklas suteikia platformą tokių prekių gamintojams, kurie negerbia sovietinio totalitarinio režimo aukų atminimo. Politikų įsitikinimu, prekyba tokiais gaminiais žeidžia Baltijos valstybių gyventojų, patyrusių totalitarizmo represijas, jausmus. Jie primena, kad Baltijos šalyse, ištrūkusiose iš pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos, ir kitose valstybėse sovietinė simbolika yra draudžiama, kaip draudžiama ir kito totalitarinio režimo – nacistinė – simbolika.
Baltijos šalių politikai pažymi, kad tokios simbolikos naudojimas žeidžia ir gausią Baltijos šalių išeivijos diasporą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip pat jie primena, kad lapkričio 6 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose minint valstybinę komunizmo aukų atminimo dieną, Baltieji rūmai išplatino prezidento pranešimą, aukščiausiu valstybiniu lygiu pagerbiant 100 milijonų gyvybių nusinešusių komunistinių režimų aukas.
Primename, kad prieš kurį laiką Baltijos šalių parlamentarai ir politikai kreipėsi į „Walmart Inc.“ – kitą prekybos tinklą, kurio internetinėje parduotuvėje taip pat buvo platinami marškinėliai su sovietine simbolika. Neilgai trukus „Walmart“ atstovai pranešė, kad nutraukia prekybą šia produkcija.
Visuomenė bus informuojama apie naujus statinius. Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nuo 2019 m. sausio 1 d. suteikti daugiau galimybių visuomenei gauti informaciją apie statomus statinius. Pagal priimtas naujas nuostatas visuomenė turės būti informuojama apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, sudarant sąlygas jai stebėti statybos procesą ir įsitraukti į sprendimų priėmimą, ginant savo teisę gyventi tinkamoje sveikatai ir gerovei aplinkoje. Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą visuomenė bus informuojama statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis.
Šiuo metu Statybos įstatyme nėra įtvirtinta pareiga informuoti visuomenę apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą. „Statybos įstatyme nenustatyta, kokie duomenys ir dokumentai, išdavus statybą leidžiantį dokumentą, gali būti viešinami, kokius duomenis viešinti draudžiama ir kada viešinimas turi būti baigiamas. Todėl dažniausiai informacijos gavimas apie vykdomą statybą yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas, o tai apsunkina galimybę asmenims ginti savo teisėtus interesus“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Pagal priimtas pataisas, statybą leidžiantis dokumentas bus laikomas išduotu ir galiojančiu, kai apie jo išdavimą informuojama visuomenė, t. y. statybą leidžiantys dokumento duomenys yra pirmą kartą paskelbiami.
Įsteigti užsienio lietuvių rinkimų apygardą. Seimo nariai prof. Kęstutis Masiulis ir Virginija Vingrienė įregistravo įstatymo pataisą, kuria siūloma įsteigti atskirą Seimo rinkimų apygardą užsienio lietuviams. „Užsienyje gyvena apie 260 tūkst. Lietuvos piliečių. Tai apie 9 proc. visų piliečių, tačiau iki šiol jie mažai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime. Kaip rodo kitų šalių patirtis, būtina stiprinti emigrantų ir parlamento ryšius, o vienas iš efektyviausių būdų yra įsteigti užsienyje gyvenančių piliečių rinkimų apygardą, kad būtų išrinktas užsienio lietuvių atstovas. Taip yra Kroatijoje, kur renkami 3 parlamentarai iš 140, ar Portugalijoje, kur renkami 4 nariai iš 230. Vienas atstovas galėtų būti renkamas ir Lietuvai, o šalyje liktų 70 vienmandačių apygardų, vietoj dabar esančių 71“, – teigia parlamentarai.
Iki šiol įstatymas numatė, kad kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Naujamiesčio rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą. Pasak Seimo narių, dėl to šioje apygardoje rinkėjų skaičius būna gerokai didesnis nei kitur Lietuvoje. „Užsienio lietuviai nėra atitrūkę nuo Lietuvos, tai rodo kasmet didėjančios pinigų perlaidos į Tėvynę, apie 1,5 mlrd. eurų per metus ir didėjantis grįžtančiųjų gyventi skaičius. Lygiai tą patį sako ir Pasaulio lietuvių bendruomenė, kuri prašo atskiros apygardos, kurios įsteigimas būtų paskatinimas aktyviau dalyvauti Tėvynės gyvenime“, – argumentavo K. Masiulis. 2012 m. Seimo rinkimuose balsavo 13 tūkst. užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, 2016 m. – jau 16 tūkst.