„Britų patirtis rodo, kad, norint sėkmingai įdiegti skaitmeninės statybos standartą, reikia pasirūpinti ne tik įranga, technologijomis, įstatymais, bet ir paruošti žmones, įrodyti jiems viso to naudą“, – atidarant Kauno technologijos universiteto (KTU) Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centrą kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovas Dainius Čergelis.
Čergelis
KTU Statybos ir architektūros fakultete vykusio renginio metu apie neišvengiamus statybų sektoriaus pokyčius diskutavo KTU Studijų prorektorius Jonas Čeponis, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas, tarptautinės įmonės „INHUS Group“ generalinis direktorius Audrius Tulaba.
Skaitmenizacija – neišvengiama, bet ar būsime priekyje?
Diskusijoje dalyvavę ekspertai vieningai sutiko, kad jau neverta kelti klausimą „ar statybų sektoriui reikia ruoštis skaitmenizavimui?“. Kadangi tai neišvengiama, svarbiau galvoti, kaip tai padaryti tinkamai. LSA prezidentas Dalius Gedvilas atkreipė dėmesį, kad Suomijoje skaitmenizavimo standartas įvestas jau prieš porą metų ir jie šiuo metu turi sukaupę daugybę duomenų, kurių tyrimai, analizavimas, naudojant dirbtinį intelektą, leis didelę dalį statybų proceso valdymo perduoti programoms ir taip spartinti darbo greitį.
„Nėra abejonės, kad visas sprendimų priėmimo, kokybės tikrinimo, komunikacijos ir kitų statybos procesų greičio didėjimas veda efektyvumo link. Tad greitai ekonomiškai į priekį išsiverš tos valstybės ir įmonės, kurios sugebės viską daryti greičiau, nenukenčiant kokybei ir tam pasitelkus išmaniąsias technologijas bei tinkamai reaguojant į pokyčius. Jei ir mes norime būti tarp jų, svarbu, kad miesto ir valstybės lygiu priimami sprendimai vestų skaitmenizavimo ir duomenų surinkimo bei jų apdorojimo link, o ne tiesiog momentinio gėrio“, – sakė D. Gedvilas.
Šiai minčiai pritarė ir tarptautinės įmonės „INHUS Group“ vadovas A. Tulaba. Pasak jo, Lietuva, kaip nedidelė valstybė, yra teisingame kelyje. Jis taip pat tiki, kad labai svarbu nepamiršti raktinio žodžio „komunikacija“. „Tai ypač susiję su nauja karta, kuri dar tik ateina į verslą ir kuri kurs ateitį. Naujosios technologijos ir jų naudojimas tik pagreitina komunikaciją. Esame nedidelė šalis ir galime būti lankstūs, greitai adaptuotis. Patys esame eksportuojanti įmonė, dirbame su dešimtis tūkstančių darbuotojų turinčiomis įmonėmis ir matome, kad mūsų sektorius sugeba greitai reaguoti į pokyčius ir keistis“, – pastebėjo A. Tulaba.
Rengiama skaitmenizavimo strategija
Diskusijos dalyviai sutarė, kad labai svarbu yra ne tik diegti technologijas, bet ir aiškiai žinoti, ką su jomis norime veikti, kaip gauti didžiausią naudą. KTU studijų prorektorius J. Čeponis pateikė pavyzdį, kad, paklausus studentų, beveik visi norėtų namuose turėti 3D spausdintuvą, tačiau tik vienas kitas turi idėjų, ką juo spausdintų ir kam naudotų. Anot LSA prezidentas D. Gedvilo, jaučiamas ir valdžios institucijų bei asmenų blaškymasis, nežinojimas, į kurią pusę kreipti statybos sektorių, į ką reikėtų sutelkti dėmesį.
prezidentas Dalius Gedvilas
Vis dėlto, pasak Aplinkos ministerijos atstovo, šia kryptimi statybų sektoriuje jau yra dirbama ir per artimiausius kelerius metus bus sukurti statinio informacinio modeliavimo standartai Lietuvoje. „Šiuo metu yra rengiama statybų skaitmenizavimo strategija, dėl kurios artimiausiu metu tarsimės su verslo sektoriumi. Taip pat kartu su KTU, VGTU ir Aplinkos ministerija kursime „BIM LT“ projektą. Jo metu ir planuojama sukurti visus normatyvus, kurie nurodys BIM naudojimą“, – minėjo D. Čergelis. Jo teigimu, pokyčiai – greiti, tad šiuo metu sunku išskirti ir numatyti, kurie technologiniai sprendimai įsitvirtins.
Sunkiausias iššūkis – žmonių suvokimas
Kalbant apie pasiruošimą, pastebėta, kad sunkiausias klausimas yra net ne visos techninės bazės paruošimas, pasirūpinimas įranga, o visuomenės ir su tuo susijusių žmonių nuteikimas.
D. Čergelis pateikė britų pavyzdį – 2010–2012 m. vyko aktyvus skaitmeninio modeliavimo taikymas, o nuo 2016 m. – skatinimas naudoti ir viešajame sektoriuje. Remiantis britų patirtimi, atkreiptinas dėmesys, kad svarbu parengti reguliavimą, įstatymus, susikurti infrastruktūrą ir turėti programinę įrangą, bet dar svarbiau yra žmonių mąstymo pakeitimas ir paruošimas. Reikia žmones nuteikti ir įrodyti, kad visa tai duos naudą. Skaičiuojama, kad Britanijoje tam dar nepasiruošusios net 60 proc. įmonių.
Šiuo klausimu A. Tulaba nurodė vieną iš akivaizdžiausių skaitmenizacijos naudų: „Technologijos mažina sąnaudas, gerina kokybę ir didina greitį. Jei anksčiau sakydavome, kad iš trijų pagrindinių norų „greitai, pigiai, kokybiškai“ vienu metu galimi tik du variantai, su naujomis technologijomis galima užtikrinti visus tris ir tai jau tampa standartu. Tačiau be technologijų visų trijų dedamųjų užtikrinti negalime, o jei to nepasieksi – tiesiog iškrisi iš rinkos.“
KTU studijų prorektorius J. Čeponis patikino, kad universitetai stengiasi padėti žmonėms nepasiklysti informacijos gausoje, ją susisteminti ir pateikti žmonėms, parengti programas. Universiteto atstovai prisideda ir prie inžinierių žinių atnaujinimo, tačiau kyla problema, kad gyvename tarsi dvigubą gyvenimą, kai projektai nėra visiškai skaitmeniniai ir dar reikia tvarkyti „popierinius“ dokumentus.
direktorius Audrius Tulaba
Jėgas vienija akademikai, viešasis ir privatus sektoriai
Tikimasi, kad spręsti šiuos klausimus bei šviesti ne tik inžinierius, bet ir plačiąją visuomenę padės KTU Statybos ir architektūros fakultete įsteigtas Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras. Prie centro patalpų įrengimo ir veiklos plėtojimo prisidėjo ne tik universitetas, bet ir šeši strateginiai partneriai: programinės įrangos statybos sektoriui kūrėja „Bentley Systems“, statybos įmonės „YIT Lietuva“, „Staticus“, „Kauno tiltai“, „INHUS Group“ ir viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“.
Numatoma, kad centras padės diegiant statinių informacinio modeliavimo (BIM) metodologiją, leidžiančią skaitmenizuoti visus statinių projektavimo, statybos, eksploatacijos ir rekonstrukcijos ar nugriovimo procesus. Ši metodologija leidžia užtikrinti efektyvų informacijos perdavimą tarp visų statybos dalyvių, tad taip taupomi ištekliai, išvengiama klaidų, optimizuojami procesai ir statybos logistika. Centro sukauptos žinios ir patirtis bus naudojamos studijų procese įtraukiant studentus, taip pat švies visuomenę apie skaitmenizavimo teikiamas naudas, padės kurti ir vystyti užstatytos aplinkos skaitmeninės transformacijos politiką.