Žaidybinimas (angl. – gamification) – viena moderniausių priemonių, galinčių padėti išspręsti daugumą šiuolaikinės organizacijos problemų ir tapti patrauklia esamiems ir būsimiems darbuotojams. Tai sparčiai populiarėjantis įrankis, išsikovojantis vis tvirtesnes pozicijas ir žmonių išteklių valdyme.
Žaidybinimas apjungia žaidimo elementus, dizainą, virtualią erdvę ir taisykles, skirtas darbuotojų motyvavimo, įsitraukimo ir lojalumo skatinimui. Tai būdas, kuomet žaidimo taisyklės perkeliamos į darbo aplinką ir procesus. Kadangi žaidimų populiarumas pasaulyje spartėja, žaidybinimas taip pat sulaukia vis daugiau dėmesio įmonių veikloje.
Išskyriau penkias priežastis, kodėl šioje srityje žaidimo taisyklės gali atnešti nemenką naudą organizacijos veiklai.
Objektyvesnės ir pigesnės darbuotojų atrankos
Žaidybinimo metu kandidatai turi galimybę virtualiai susipažinti su būsimos darbovietės aplinka, kultūra, rutina, kolegomis ir vadovu. Tokia galimybė ne tik sutaupo laiko, bet ir leidžia būsimiems darbuotojams geriau įvertinti, ar pasirinkta organizacija jiems yra patraukli. Šis įrankis naudingas ir atrankos specialistams, nes kandidatai žaidimo metu parodo, kaip jie elgtųsi, kokius sprendimus priimtų vienose ar kitose situacijose. Taikant žaidybinimą, nėra vertinama interviu pateikta informacija, nes ją gana sunku greitai patikrinti.
Žinoma, sukurti gerą žaidimą nėra pigu. Visgi tai ne sprintas, o maratonas, todėl ilgalaikėje perspektyvoje žaidybinimas sutaupo atrankų specialistų laiką ir padeda sumažinti netinkamų samdymų skaičių.
Paverčia mokymosi procesą įdomesniu ir efektyvesniu
Kompetencijų ugdymas ir mokymasis žaidimo metu tampa patraukliu ir interaktyviu. Čia gali būti pasitelkiami įvairūs virtualios tikrovės įrankiai ir priemonės. Žaidybinimas leidžia mokytis darbuotojams darbo metu, neišvykstant iš savo darbo vietos. Tai ypač aktualu globalioms, tarptautinėms ir virtualioms organizacijoms, nes prisijungti, dalyvauti ir mokytis žaidime gali visi, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. geografinės lokacijos. Skaičiuojama, kad taikant žaidybinimą žinių lygis padidėja net 30 proc.
Skatina bendradarbiavimą ir komandinį darbą
Žaidybinimas skatina komandinės veiklos įgūdžius, bendrą sprendimų priėmimą ir nuolatinį bendradarbiavimą. Jeigu realioje aplinkoje bendradarbiavimo galima išvengti, tai žaidime darbuotojas gali laimėti ar įgyti taškų tik tuomet, kai užduotis atlieka kartu su kolegomis.
Didina produktyvumą ir suteikia grįžtamąjį ryšį
Nors vienas iš žaidybinimo tikslų yra bendradarbiavimo ir dalyvavimo komandoje ugdymas, gali paskatinti ir konkurenciją tarp darbuotojų, siekiančių geresnių asmeninių rezultatų. Žaidimo metu darbuotojas iš karto gauna įvertimą už priimtus sprendimus, tad žino, kas buvo atlikta tinkamai, o kur buvo padarytos klaidos. Skaičiuojama, kad žaidybinimo dėka produktyvumas vidutiniškai padidėja 12 proc.
Didina motyvaciją ir skatina dalyvauti
Asmeninių ir komandos tikslų siekimas, rungtyniavimas, bet tuo pačiu ir bendradarbiavimas, pripažinimas ir smagios užduotys darbo procesus gali paversti įdomesniais ir sumažinti rutiną. Darbuotojai, dalyvaudami žaidime, tampa aktyvesniais ir daugiau įsitraukia į organizacijos veiklą, nes užduotys gali būti labai įvairios – nuo efektyvumo didinimo, klaidų mažinimo, rūpinimosi organizacijos aplinka iki įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą ar sveikos gyvensenos skatinimo. Skaičiuojama, kad įdomus žaidimas dalyvauti jame paskatina iki 80 proc. darbuotojų.
Žinoma, žaidybinimas tikrai ne panacėja ir nėra tinkamas visoms organizacijoms. Tačiau tai dar viena priemonė, leidžianti žmonių išteklių specialistams pasirūpinti darbuotojų gerove.
Doc. dr. Lina Girdauskienė
Autorė yra KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė