Sonia Pekova yra čekų biologė-genetikė ir virusologė, privačios laboratorijos „Tilia Laboratories“ vadovė. Ši laboratorija diagnozavo vienus iš pirmųjų koronaviruso atvejų Čekijoje.
Liga buvo diagnozuota žmonėms, kurie nebuvo rizikos šalyse, ir nebendravo su grįžusiais iš jų. Šis faktas privertė Čekijos vyriausybę pakeisti tyrimų politiką ir pradėti testus valstybinėse laboratorijose ne tik tiems, kurie atvyko iš rizikos šalių bei su jais bendravusiais. Galbūt dėl to Čekijoje epidemija vystėsi lėčiau nei daugelyje kitų šalių.
Kovo viduryje Sonia Pekova sukūrė naują, kaip ji teigia, tikslesnį ir pigesnį SARS-CoV-2 viruso tyrimo būdą ir siūlo jį nemokamai visoms suinteresuotoms medicinos įstaigoms. Jį jau naudoja Čekijos mokslų akademija ir laboratorijos daugelyje pasaulio šalių.
Prieš paskelbiant šį „Radio Free Europe/Radio Liberty“ korespondento Ostapo Karmodi interviu, kai kuriose interneto svetainėse, susijusiose su Rusijos propagandistais, pasirodė informacija, kad Pekova, kalbėdama per Slovakijos televizijos kanalą TA3, teigė, kad SARS-CoV-2 buvo išrastas laboratorijoje, esančioje JAV, ir JAV vyriausybė bando tai nuslėpti. Tačiau ji paneigė kalbėjusi ką nors panašaus. Turėjome dar kartą susisiekti su ponia Pekova, kad išsiaiškintume situaciją. Štai jos atsakymas:
„Tikrai nesakiau ir nerašiau, kad viruso kilmė ir plitimas turi bent bent kokių sąsajų su JAV. Ir nesakiau, kad JAV bando nuslėpti, cenzūruoti ar klaidingai pateikti duomenis apie šį virusą. Visiškai neminėjau JAV sąryšyje su virusu“.
Tačiau, pasak Pekovos, negalima atmesti galimybės, kad šis virusas gali būti ir dirbtinės kilmės. Apie tai, kodėl šis virusas nepanašus į kitus koronavirusus, kuo skiriasi jo testavimo metodika nuo kitų virusų, kaip elgtis pandemijos metu, skaitykite jos interviu su „Radio Free Europe/Radio Liberty“ korespondentu Ostapu Kamrodi.
Daugeliui atrodo, kad koronavirusas yra kažkokia mirtina liga. Taip nėra.
Kokie yra koronaviruso testai ir kuo jie skiriasi?
Yra du iš esmės skirtingi testų tipai. Vienas iš jų, polimerazės grandininės reakcijos (PGR), yra pagrįstas tiesioginiu viruso RNR nustatymu, ir tai yra būtent tas testas, kuris turėtų būti naudojamas tiriant populiaciją, norint surasti viruso nešiotojus ir sustabdyti epidemiją. Kito tipo tyrimas pagrįstas antikūnų prieš virusą paieškomis, jis naudojamas, kai žmogus sveiksta ar liga bent jau prasideda.
Dabar reguliariai matome naujienų apie naujus testus, kurie rodo rezultatą per 5 minutes, per 20 minučių, per pusvalandį. Ar tai yra antikūnų tyrimai?
Tai yra vadinamieji greitieji, arba ekspres testai, kurie grindžiami antikūnų paieška. Deja, jie netinka diagnozuoti besimptomius pacientus ir tuos, kurie galėjo užsikrėsti tik neseniai, nes dar nėra atsiradusių viruso antikūnų. Ekspres testai gali duoti klaidingai neigiamus rezultatus, kol organizme dar nėra atsiradusių antikūnų. Jų veiksmingumas taip pat priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos būklės ir nuo to, kaip ji susidoroja su antikūnų gamyba. Jei pacientui atliekama tam tikra imunoterapija arba jei jam tiesiog susilpnėjęs imunitetas, testas gali būti neveiksmingas. Greitieji tyrimai gali būti pigus ir geras būdas nustatyti infekciją, tačiau jie matuoja organizmo reakciją į jau išsivysčiusią ligą, ir netinka ankstyvai diagnozei ir žmonėms, kurie patys neserga, bet yra infekcijos nešiotojai.
Maždaug kurią dieną po užsikrėtimo galima naudoti greituosius testus?
Serologinis langas (laikotarpis nuo užkrėtimo iki antikūnų atsiradimo) gali trukti skirtingai, o apie šį virusą mes vis dar mažai žinome, be to, tai priklauso ir nuo konkretaus žmogaus imuniteto būklės. Taigi laikotarpis, kai greitieji testai nieko neparodo, gali trukti 2 ar net 3 savaites. Gal vieną savaitę. Bet kokiu atveju tai nėra valandos, o dienos ar savaitės.
Ar laboratorijoje naudojate antikūnų testą ar PGR?
Mes naudojame PGR testą, pagrįstą viruso RNR buvimo biologinėje medžiagoje įrodymais.
Kiek laiko reikia laukti jo rezultatų?
Vienam pacientui analizuoti – apie 4–5 valandas. Darbas su bandiniu atliekamas keliais etapais. Bet kai reikia apdoroti 100 bandinių tuo pačiu metu, atitinkamai užtrunka ilgiau, o rezultatą mes pranešame kitą dieną.
– Jūsų sukurtas metodas duoda greitesnius rezultatus nei standartinis PGR?
Ne, kadangi jis yra pagrįstas standartiniu protokolu, laikas nėra trumpesnis. Bet jis yra tikslesnis, reikalauja mažiau reagentų ir mažiau apkrauna tyrimo aparatūrą. Pagal JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro CDC (Center for Disease Control) protokolą, norint identifikuoti virusą, reikia rasti tris skirtingus jo genetinio kodo segmentus. Mes perprojektavome protokolą, dabar jis nukreiptas į kitą viruso kodo dalį, jo identifikavimui pakanka rasti tik vieną segmentą. Taigi vietoj trijų mėgintuvėlių užtenka vieno, vietoj trijų padėčių analizatoriuje pakanka vienos, vietoj trijų reagentų dozių pakanka vienos. Taupomi reagentai, vieta analizatoriuje, todėl galima apdoroti daugiau bandinių tuo pačiu metu. Tai yra galima į analizatorių įkrauti tris kartus daugiau bandinių.
Ką manote apie grupinį tyrimą (kelių žmonių mėginių analizė vienos PGR reakcijos metu), kurį rekomenduoja, pavyzdžiui, Izraelio gydytojai?
Toks tyrimas yra puikus metodas, plačiai naudojamas medicinoje. Jis naudojamas, pavyzdžiui, kai tiriamas perpilamas kraujas, ar nėra virusų, taigi tai nėra naujas metodas. Jį naudojame, vienu metu tiriame mėginius iki 10 pacientų. Epidemijos pradžioje, kai daugelis tyrimų yra neigiami, taip sutaupoma daug laiko ir reagentų. Taigi aš nuoširdžiai rekomenduoju laboratorijoms atlikti grupinius tyrimus, nes dalis jų bus neigiami ir jūs galite nedelsdami atmesti visus šiuos mėginius kaip neigiamus, ir grįžti prie tyrimo tų grupinių mėginių, kur rezultatas yra teigiamas.
Kodėl jūs testuojate kitokį genomo kodą nei CDC teste? Kuo šis segmentas skiriasi ir kodėl jis toks svarbus?
Matyti, kad SARS-CoV-2 virusas turi puikų sugebėjimą mutuoti. Tai rodo faktai, kad yra patvirtintų atvejų, kai vėl suserga jau persirgę žmonės. Su mutacija taip pat gali pasikeisti ir tos genomo dalys, kurias mėginama aptikti šiame teste. Mūsų tyrimas yra nukreiptas į tą genomo dalį, kuri nėra jautri mutacijoms. Bent jau remiantis mūsų patirtimi su kitais virusais, mes dar nesusidūrėme su tuo, kad ši viruso genomo dalis galėtų smarkiai pasikeisti. Todėl klaidingų neigiamų rezultatų tikimybė dėl genetinio kodo pokyčių yra daug mažesnė. Tikimės, kad mūsų testas bus stabilus, nesvarbu, kaip virusas mutuoja.
Dažnos viruso mutacijos apsunkina veiksmingos vakcinos sukūrimą?
Deja, kalbant apie vakciną, tai tikrai bloga žinia. Tai priklauso nuo to, kurį epitopą, tai yra, kurį šio viruso baltymą žmonės, kuriantys vakciną, pasirinko savo taikiniu. Bet dėl to, kaip virusas keičia savo, taip sakant, apsiaustą, apvalkalą, šis baltymas gali pasikeisti, o vakcina nustoja veikti. Gali nutikti taip, kai kad nutinka su gripu – jei šiais metais pasirodęs štamas šiek tiek skiriasi to, kurio laukėme, skiepai nebeveikia. Panašu, kad naujasis koronavirusas gana greitai mutuoja. Todėl tai, kas šiuo metu kuriama, po kurio laiko gali pasirodyti neveiksminga.
Gali nebūti ir kolektyvinio imuniteto? Galima susirgti, pasveikti ir vėl susirgti?
Taip, taip gali būti. Virusas mutuoja ir keičia savo apvalkalą.
Jei užsikrėsčiau virusu, sakykim, vilkinčiu mėlyną apsiaustą, ir pasveikčiau, man susiformuos imunitetas. Tačiau jei šis virusas pas mane pateks dar kartą jau vilkėdamas raudoną apsiaustą, mano organizmas jį pasitiks kaip visai kitą virusą ir vėl turės išsiugdyti imunitetą. Matyt, tai yra viena nemaloniausių šio viruso savybių.
Ar šio viruso galimybės mutuoti yra tokios pat kaip ir gripo, ar didesnės, ar mažesnės?
Mes susidūrėme su šiuo virusu visai neseniai, todėl dar negaliu atsakyti į šį klausimą.
Kuo šis virusas skiriasi nuo „įprastų“ koronavirusų, sukeliančių tik peršalimą?
Manau, visų pirma pagal netransliuojamą reguliuojantį regioną – genetinio kodo dalį, kuri nėra tiesiogiai atsakinga už baltymų sintezę (angl. untranslated regions, UTR). Jame yra genų sekos, kurios labai skiriasi nuo tų regionų sekų koronaviruse, gyvenančiame šikšnosparniuose, nepaisant to, kad viruso „kūnas“ ir jo struktūriniai genai yra tokie patys kaip šikšnosparnių viruso. Atrodo, kad šiame naujame viruse, tokiame pavojingame žmogui, netransliuojamas regionas yra šiek tiek pakitęs, o tai gali būti dėl labai didelio jo sugebėjimo daugintis, kurį mes stebime. Kadangi jis taip greitai dauginasi, jis yra toks užkrečiamas. Tikriausiai taip yra ir dėl didelio gebėjimo mutuoti – nauji štamai atsiranda labai greitai. Norint daugintis, RNR virusams reikia fermento, vadinamo nuo RNR priklausoma RNR polimeraze, kuris neturi „klaidų patikros“: dauginimosi metu netikrinama, ar nedaromos klaidingos kopijos. Ir kuo greičiau virusas dauginasi, tuo didesnė klaidų kopijose tikimybė. Dėl to mes matome mutacijas struktūriniuose genuose. Manau, kad šio koronaviruso netransliuojamas regionas leidžia labai greitą dauginimąsi, ko mes nematome įprastuose koronavirusuose. Galbūt dėl to šis virusas, skirtingai nei įprasti koronavirusai, ne tik sukelia mums nepatogumų, kaip peršalimo simptomai, bet ir padaro didelę žalą.
Prieš porą savaičių jūs sakėte: įmanoma, kad šis virusas gali būti dirbtinės kilmės. Indijos mokslininkai pačioje epidemijos pradžioje sakė tą patį. Tačiau prieš kelias dienas amerikiečių mokslininkai paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad dirbtinė šio viruso kilmė yra visiškai atmestina. Ar skaitėte šį straipsnį? Ar jus įtikino?
Šis straipsnis buvo paskelbtas labai respektabiliame žurnale „Nature Medicine“. Jis, be abejo, labai gerai ir kruopščiai parašytas. Tačiau jis yra skirtas šio viruso struktūriniams genams ir nė žodžio neužsimena apie jo reguliuojantį regioną. Indijos mokslininkai, beje, rado struktūrų, panašių į ŽIV struktūras, tik viruso struktūrinėje dalyje – kiek tai tiesa, negaliu pasakyti. Kad ir kaip būtų, „Nature Medicine“ straipsnyje iš viso nenagrinėjamas šio koronaviruso reguliuojantis regionas, bet man atrodo, kad šio viruso genomo pasikeitimai yra būtent šiame regione.
Taigi jūs vis tik manote, kad šis virusas gali būti dirbtinės kilmės?
Manau, kad to negalima atmesti. Jis elgiasi labai neįprastai. Pasaulyje yra labai daug virusų, kurie užkrečia žmones. Pagal ligos simptomus paprastai galime atspėti, kuris virusas ją sukelia. Žinoma, ne 100 procentų, bet mes galime pasakyti: jei simptomai atrodo taip, tada greičiausiai tai yra tam tikras gripo virusas, kai viduriavimas yra kitas viruso tipas, kai bėrimas yra herpes virusas. Todėl, kai žinome, kad ligą sukelia koronavirusas, liga turės tam tikrą eigą. Tačiau šis koronavirusas turi visiškai kitokį vaizdą, tarsi naujo tipo liga.
Kai klinikinis viruso vaizdas taip skiriasi nuo kitų to paties tipo virusų, jis yra bent jau keistas. Kalbant apie jo genų kodą – daug metų paskyriau molekulinei biologijai ir genetikai, užsiėmiau klonavimu, genų inžinerijoje naudojau skirtingas virusų dalis, tai yra labai įprasta praktika. Kai pamačiau seką netransliuojamame reguliuojančiame regione, man iš karto pasirodė, kad ji nėra labai panaši į natūralią. Jei mes kalbėtume tik apie struktūrinius genus, nemanyčiau, kad su šiuo virusu kažkas ne taip. Bet reikia žiūrėti į visą genomą, neatmetant kitų aspektų, ir galbūt ten rasime atsakymą. Bet tai tik mano nuomonė, būtina, kad kuo daugiau žmonių išanalizuotų šį virusą. Šis testas, kurio protokolą mes siūlome, yra skirtas būtent šiam reguliuojančiam regionui. Reiktų, kad tie, kurie dalyvavo tyrimuose, pažvelgtų į jį ir pasakytų, ką jie galvoja.
Ar šis virusas elgiasi kitaip nei įprasti koronavirusai, kitaip nei SARS?
Jis atrodo labiau kaip SARS nei kaip įprasti koronavirusai, nes paprasti koronavirusai sukels slogą ar gerklės skausmą, su kuriais kelias dienas pavaikščiosite ir pasveiksite. Šis virusas, SARS-CoV-2, yra visiškai kitoks. SARS buvo su mumis metus ir dingo. Šis virusas, dėl jo didelio gebėjimo mutuoti, bijau, kad ilgai išliks su mumis.
Ką mes turėtume daryti? Kokie perspektyviausi būdai su juo kovoti?
Tie, kurie šiuo metu kuria vakciną, tikriausiai bandys priversti ją veikti su kuo daugiau žinomų šio viruso variantų. Jei mums pavyks plačiai vakcinuoti gyventojus ir sunaikinti daugumą viruso štamų, galbūt mes laimėsime. Bet jei, kaip aš manau, problema slypi reguliuojančiame regione, tada virusą galima nugalėti jį išjungus. Jei jį išjungsime, virusas žus. Gali būti, galiausiai turėsime naudoti genų terapiją, kažkokias DNR vakcinas ar panašiai – molekulines, o ne imunologines priemones.
Ar tokios vakcinos jau yra?
Kol kas su jomis tik eksperimentuojama. Tai yra visiškai naujas dalykas, tačiau galbūt šis virusas sukels greitą šios medicinos srities plėtrą.
Ką jūs manote apie teoriją, kad laikui bėgant dėl mutacijų šis virusas taps mažiau pavojingas ir galų gale galbūt taps net tokiu pačiu santykinai nekenksmingu, kaip ir tie koronavirusai, kurie sukelia mums įprastą peršalimą ir slogą?
Tai būtų puiku, tačiau kadangi jis turi didelį mutacijos potencialą, kai kurios mutacijos gali būti mažiau pavojingos, o kitos, atvirkščiai, gali būti biologiškai aktyvesnės. Mutacijos galimos bet kuria kryptimi. Aišku, labiausiai norėčiau, kad jis išnyktų.
Yra hipotezė, kad kadangi mes izoliuojame pačius sunkiausius atvejus, juos sukeliantys virusai negali plisti, bet plinta tie, kurie sukelia ligą su lengvais simptomais arba ir visai praeina net nepastebėti.
Taip, su mažiau pavojingomis mutacijomis organizmas gali sugyventi, jie pateks į įprastų peršalimo koronavirusų grupę, o kai kurie štamai gali likti ilgam. Tačiau būtų puiku, jei galėtume nugalėti ir juos ir šis virusas visiškai išnyktų.
Kodėl šis virusas beveik nėra žalingas vaikams?
Daugeliui atrodo, kad koronavirusas yra kažkokia mirtina liga. Taip nėra.
Aš turiu teoriją apie tai. Nežinau, ar tai tiesa, ar ne, bet man tai atrodo logiška. Yra reiškinys, kuris virusologijoje vadinamas superinfekcijos išimtimi. Kai ląstelė yra užkrėsta tam tikros grupės virusu, ir šis virusas organizmui yra gana nekenksmingas, pavojingesni tos pačios grupės virusai nebegali patekti į šią ląstelę.
Virusas, pirmą kartą patekęs į ląstelę, „uždaro duris“ ir sako kitiems: „Čia jau užimta, įeiti negalima“. Taigi, jei į ląstelę patenka koks nors nekenksmingas peršalimą sukeliantis koronavirusas, kurių paprastai visada būna pilna vaikų kvėpavimo takuose, ir todėl vaikams bėga nosys, SARS-CoV-2 virusas ląstelės net, taip sakant, nesubraižys, nes ji užimta. Manau, kad tai gali būti tiesa, nes kol kas nebuvo aprašytas nei vienas atvejis, kai mažiems vaikams pasireiškė sunkus ligos vystymasis, ir nei viena mirtis. Tuo pačiu vaikai beveik nuolat serga, todėl vargu ar jie turi kokį nors specialų imunitetą. Šis reiškinys, superinfekcijos išimtis, aprašytas, pavyzdžiui, mažai patogeniškiems arenavirusams. Tai labai reta, bet galbūt šiuo atveju mes būtent tai matome.
Buvo žinių apie pirmąjį JAV mirusį jaunesnį nei metų vaiką, kuriam buvo aptiktas koronavirusas. Tiesa, kol kas nėra aišku, ar koronavirusas turėjo ką nors bendro su šio vaiko mirtimi, ar jis mirė dėl visiškai kitokios priežasties.
Bet net ir tada jis būtų pirmas, o pasaulyje yra labai daug vaikų. Vaikai turi kažkokią ypač veiksmingą apsaugą, ir tai tikrai nėra jų imunitetas, nes jų imunitetas tik kuriamas ir jie nuolat serga.
Amerikiečių epidemiologas Ralphas Beirikas pasiūlė: gali būti, kad visi koronavirusai, įskaitant įprastą peršalimą, gali būti mirtini suaugusiajam, jei jis užsikrėtė pirmą kartą. Bet kadangi visi nuo jų kenčiame jau ankstyvoje vaikystėje, išvystome imunitetą, o suaugusiems liga jau būna lengva. Ką jūs apie tai manote?
Galbūt. Bet mes žinome, kad virusai, kurie gyvena gleivinėje ir nepatenka į kraują, įskaitant įprastus koronavirusus, užkrečia viršutinius kvėpavimo takus ar žarnyną tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Antikūnai prieš šiuos virusus gaminami kraujyje: padidėja B-limfocitų, gaminančių antikūnus, skaičius. Kai mes susiduriame su virusu, kuris gyvena gleivinėje, tai yra IgA antikūnai, ir šis gleivinės imunitetas yra labai silpnas. B-limfocitų, kurie daugelį metų prisimintų gleivinių koronavirusą, egzistavimas man atrodo mažai tikėtinas. Įprasti koronavirusai nesukelia stipraus imuninio atsako, nes, pirma, jie yra silpnai imunogeniški, antra, jie gyvena gleivinėje. Kai virusas plinta kraujyje, B-limfocitai su juo susiduria tiesiogiai. O gleivinėse virusas yra toli nuo jų. Todėl nuo tokių ligų mums visada reikia pakartotinių skiepijimų.
Ką vyriausybės turėtų daryti esant dabartinei situacijai?
Kadangi tai yra visiškai nauja liga, apie kurią praktiškai nieko nežinome, pirmiausia turime daryti testus, kad suprastume, kur šis virusas atsiranda ir kaip jis plinta. Turime suprasti, kaip jis veikia. Matau, kad yra nemaža dalis žmonių, kurių viršutinėje kvėpavimo takų dalyje yra labai didelė virusų koncentracija, tačiau jie nejaučia beveik jokių simptomų. Tai puiki žinia. Daugeliui dabar, esant daug blogų naujienų, atrodo, kad koronavirusas yra kažkokia mirtina liga. Nemanykite taip, reikia žinoti, kad daugelis teigiamą diagnozę turinčių žmonių lengvai toleruoja infekciją ir jiems būdingi tik lengvi ligos simptomai arba jų iš viso nėra. Būtina surinkti kuo daugiau duomenų, nes viskas labai greitai keičiasi tiesiai prieš mūsų akis. Pavyzdžiui, iš pradžių nemanėme, kad šis virusas gali mutuoti, bet dabar matome, kad gali. Mes apie jį vis sužinome ką nors naujo. Man atrodo, labai svarbu, kad Čekijos vyriausybė leido tirti koronavirusą daugeliui laboratorijų, kurios gali tai padaryti. Iš pradžių tiriančių laboratorijų buvo nedaug, ir jei tokia situacija būtų išlikusi, tai būtų buvusi didelė klaida. Gerai, kad mums leido testuoti ir rinkti duomenis, nes šie duomenys yra nepaprastai svarbūs.
Ar karantinas yra teisingas pasirinkimas, ar, kaip kai kurie sako, jis nereikalingas?
Karantinas, be abejo, nėra perteklinė priemonė. Tai padeda apriboti viruso plitimą tarp gyventojų. Bet tai turi neatsilikti nuo galimybės efektyviai atlikti testus, kad nepraleistume žmonių, kurie neturi simptomų, o platina virusą.
Pačioje pradžioje karantiną pritaikė tik pacientams, kuriems buvo būdingi klinikiniai simptomai: dusulys, krūtinės skausmas, karščiavimas, ir asmenų, su kuriais jie bendravo, izoliavimą. Bet paaiškėjo, kad kai kurie žmonės neturi simptomų, todėl teko įvesti karantiną visiems. Karantinas yra viena veiksmingiausių epidemijos kontrolės priemonių. Izoliavus viruso plitimo židinius, yra didžiausia tikimybė jį nugalėti.
Gerai, kad įvedamos karantino priemonės, nors laikui bėgant jas reikia pakeisti ir galbūt susilpninti. Pavyzdžiui, nėra prasmės karantinuoti neužsikrėtusius, tačiau juos galima aptikti tik patikrinus. Kaip sako PSO vadovas, testuokite, testuokite ir testuokite. Kito kelio nėra. Reikia leisti sveikiems žmonėms dirbti, nes valstybė ilgai negali egzistuoti, kai visi sėdi namuose ir nedirba.
Kaip turėtų elgtis paprasti žmonės? Ar jie turėtų nešioti kaukes? Vienkartinės pirštinės?
Kaukes nešioti, be abejo, reikia, bent jau dėl rūpesčio aplinkiniais. Net kalbant išlekia mažyčiai seilių lašeliai, ir jei esame užkrėsti, tada kiekvienas toks lašas yra užkrėstas daugybe virusų. Jei aš esu su kauke, tada ji sulaikys bent jau didžiausius lašelius. Esant asmeniniam kontaktui, kaukė yra absoliučiai būtina, kad žmogus netyčia neužkrėstų tų, su kuriais bendrauja. Kalbant apie respiratorius, juos turėtų nešioti tie, kurie yra pirmose gretose: gydytojai, policijos pareigūnai, ugniagesiai, žmonės, dirbantys parduotuvėse prie kasų – tie, be kurių visuomenė tiesiog negali veikti. Jie turėtų turėti patikimesnes apsaugos priemonės. Tačiau paprasti žmonės neturėtų eiti į lauką be kaukės, kad nekiltų pavojus kitiems.
Ar tinka vietoje kaukės šalikai, skarelės?
Tai geriau nei nieko. Viskas, kas sustabdo net didžiausius lašelius, kurie sklinda iš mūsų burnos, kai kalbame, yra gerai.
Kaip elgtis žmogui, kai jam reikia ką nors liesti viešoje vietoje? Lifto mygtukus, durų rankeną, ką nors parduotuvėje?
Kaip įprastai. Tiesiog neimkite į rankas tokių dalykų, kaip, pavyzdžiui, duona be pakuotės. O kai grįšite namo, kruopščiai nusiplaukite rankas muilu ar dezinfekavimo priemone – ir tvarkoje. Nereikia panikuoti ir pamesti galvos.
Ar nepavojinga, jei žmogus ką nors paliečia gatvėje, o po to ranka trina nosį?
Liesti veidą yra blogas įprotis. Reikia mintyse pririšti rankas prie kūno ir neliesti veido, nes burna, nosis ir akys yra vartai virusui. Kai kas, pavyzdžiui, skaitydami, nuolat liečia savo veidą rankomis. To daryti negalima!
Kai kas pataria tik viena ranka liesti daiktus gatvėje ar parduotuvėje, o kita, pasikasyti, jei niežti. Ar tai prasminga, ar to jau per daug?
Tiesiog nelieskite savo veido. Nebent rankove. Turite susikaupti ir kiek įmanoma mažiau liesti veidą. Bent jau kol nenusiplausite rankų.
Kokia jūsų nuomonė apie tai, ar vartoti nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, kaip ibuprofenas ar aspirinas, kurie tarsi slopina imunitetą? Ir atvirkščiai, ką manote apie imunostimuliatorių vartojimą?
Aš esu „laboratorinė pelė“, o ne klinikinis gydytojas, todėl čia nesu ekspertė. Bet žinoma, kad mirusieji nuo šios koronoviruso sirgo plaučių fibroze. Tai yra pernelyg didelio imuninio atsako į patogeną pasekmė, kai kūnas bando atitaisyti plaučius, ir dėl to plonas audinys, kuris turi keistis deguonimi su krauju, tampa tankus ir nepralaidus, plaučiai nebegali susitvarkyti, ir dėl to prasideda širdies problemos. Todėl gali būti tikslinga nedidelė, atsargi imunomoduliacija. Bet mes turime labai mažai patirties su šia liga. Turime nuolat rinkti informaciją, vis dar nežinome, kas padeda, o kas atvirkščiai – nepadeda. Bet kokiu atveju aš nesu ekspertė ir negaliu pateikti rekomendacijų. Mano specialybė yra molekulės, ir tai yra klausimas imunologams.
O ką jūs manote apie hipotezę, kad epidemijos mastas ir greitis skirtingose šalyse priklauso nuo to, ar buvo visuotinės vakcinacijos nuo tuberkuliozės?
Kocho lazdelė yra tarpląstelinis patogenas, todėl norint ją nugalėti, reikalingas ląstelinis imunitetas. Taigi tokia hipotezė nebūtinai yra visiška nesąmonė. Tačiau dabar yra daug panašių teorijų, ir neturiu pagrįstos nuomonės šia tema.
Kiek, jūsų nuomone, šiandien Čekijoje yra daugiau užsikrėtusių žmonių, nei rodo oficiali statistika?
Mūsų laboratorijoje daugiausia tiriami tie, kurie neturi tiesioginių indikacijų: didelio karščiavimo, kosulio ir panašiai, nors mes padedame ligoninėms ir tiriame ir simptomų turinčius pacientus. Mūsų pačių duomenimis aiškėja, kad tarp tų, kurie kreipiasi į mus be jokių simptomų, yra apie 5 procentai užsikrėtusių. Oficialūs duomenys, paskelbti prieš pradedant masinius testus, tikriausiai buvo nepakankamai tikslūs, nes buvo tiriami tik tie, kurie turėjo simptomus. Taigi tikrieji skaičiai turėtų būti didesni. Prie oficialių skaičių pridėčiau apie 5 procentus.
Tai yra, užsikrėtusių yra daugiau procentais, o ne, pavyzdžiui, 10 kartų?
Ne, nemanau kad 10 kartų.
Ar ligos sunkumas priklauso nuo to, kaip žmogus užsikrėtė: oro lašeliais, per kvėpavimo takus ar per kontaktą?
Man atrodo, kad svarbiausia, kad žmonės išliktų kuo ramesni. Ši infekcija dažniausiai perduodama lašeliais oru, todėl daugiausia priklauso nuo to, kiek stipriai yra užsikrėtęs asmuo, kuris jus užkrėtė. Bet jei kas nors perbraukė nosį nosine, po to durų rankeną, tada jūs ją patraukėte ir šia ranka palietėte nosį – tai taip pat efektyvus būdas užsikrėsti.
Ar galima tikėtis ligos nuosmukio vasarą, kai atšils oras?
Nežinia. Epidemija paveikė ir karšto klimato šalis, reikia stebėti, kaip ji ten vystysis. Iš esmės kvėpavimo takų infekcijos patiria sezoninius svyravimus, ir būtų puiku, jei epidemija praeitų vasarą, tačiau pirmą kartą susidūrėme su šiuo virusu ir nežinome, kaip jis elgsis.
Kiek laiko, jūsų manymu, tai gali tęstis? Kam turėtume pasiruošti?
Kvėpavimo organų ligų epidemijos trunka ne savaites, o mėnesius. Paprastai tai būna 2–3 mėnesiai. Jei šis virusas stipriai mutuoja, gali trukti ilgiau. Pamatysime.
Tai yra, iki gegužės nesibaigs?
Jei būčiau pranašautoja su krištolo rutuliu, galėčiau atsakyti. Galbūt gegužę dar tęsis, o baigsis vasarą. O gal šis virusas su mumis išliks visada.
Ar norite ką nors pasakyti savo skaitytojams?
Taip. Nors virusas mutuoja ir tai nėra gera žinia, noriu visiems skaitytojams pasakyti, kad koronavirusas tikrai nėra mirties nuosprendis. Daugelis žmonių, užsikrėtę šiuo virusu, jį perneša lengvai. Daugelis net ir nežinotų, kad užsikrėtę, jei ne testai. Man atrodo svarbiausia, kad žmonės būtų kuo ramesni, nesijaudintų ir neskubėtų. Laikykitės karantino taisyklių, dėvėkite kaukes, kad netyčia neužkrėstumėte kitų, ir stenkitės kiek įmanoma daugiau gyventi normalų gyvenimą. Reikia išlaukti, nieko daugiau mums nelieka. Išlaikykite optimizmą, humoro jausmą ir, tikiuosi, vasarą tai pasibaigs ir pandemija liks tik mūsų prisiminimuose ir daugiau niekada nepasikartos. Aš to ir linkiu, – interviu „Radio Free Europe/Radio Liberty“, sakė čekų virusologė Sonia Pekova.
Ostapas Karmodi
Šaltinis „Русская служба Радио Свободы“: https://www.svoboda.org/a/30525376.html
