Juodosios skylės, kurių masės gali būti milijonus kartų didesnės už Saulės masę, paprastai yra apgaubtos ryškiai šviečiančiomis karštomis dujomis, vadinamomis akrecijos disku.
Nauja NASA animacija demonstruoja įspūdingą dviejų juodųjų skylių, skriejančių viena apie kitą, šokį.
Jos iškreipia šviesą, sklindančią iš viena kitos akrecijos diskų. Kai viena juodoji skylė praeina priešais kitą, jos gravitacija iškreipia kitos šviesą, sukurdama spindinčių dujų lankų seką, tarsi jos būtų atspindimos kreivame veidrodyje.
„Mes matome dvi supermasyvias juodąsias skyles, didesnę, kurie yra 200 milijonų Saulės masių, ir mažesnę palydovę, kurios masė perpus mažesnė“, – NASA pranešime sakė Jeremy Schnittmanas, NASA Goddardo kosminių skrydžių centro (JAV) astrofizikas. „Mūsų manymu, tokia dvinarė juodųjų skylių sistema gali jos abiejuose nariuose išlaikyti milijonus metų trunkančius akreacijos diskus“.
Mokslininkai sukūrė šias vizualizacijas naudodami NASA Goddardo kosminių skrydžių centro programinę įrangą, norėdami apskaičiuoti, kaip akreacijos diskų šviesa juda aplink dvinarę juodųjų skylių sistemą.
Animacijoje juodųjų skylių akreacijos diskai rodomi skirtingomis spalvomis, o tai atspindi jų temperatūrų skirtumą ir leidžia lengviau sekti abu šviesos šaltinius. Mažesnė juodoji skylė patiria stipresnį gravitacinį poveikį, dėl kurio akreacijos diske susidaro aukštesnės temperatūros dujos. Karštesnės dujos skleidžia didesnio dažnio šviesą, esančią arčiau mėlynosios spektro dalies, o didesnės juodosios skylės akreacijos diskas yra raudonos spalvos.
Žiūrint iš šono, kaip ir teigia Einšteino reliatyvumo teorija, kairėje pusėje akreacijos diskuose esančios dujos atrodo ryškesnės nei dešinėje. Taip yra todėl, kad karštos dujos sukasi stebėtojo link, o dešinėje pusėje esančios dujos tolsta, todėl atrodo šiek tiek blankesnės. Animacijoje juodosios skylės atrodo mažesnės artėjant link stebėtojo ir didesnės tolstant – reiškinys vadinamas reliatyvistine aberacija. Tačiau šie iškraipymo efektai nematomi, žiūrint į sistemą iš viršaus.
Taip pat matyti ir gravitacinio lęšiavimo efektas – tai šviesos išlinkimas šalia masyvių objektų, leidžiantis matyti už jų esančius objektus. Vienas objektas veikia kaip objektyvas, iškreipdamas kito objekto, esančio už jo, vaizdą – tai sukuria šviesos žiedus aplink kiekvieną juodąją skylę.